Žmonių vis mažėjo, nustojo lyti ir pradėjo švisti, bet mes visdar kalbėjomės. Apgirtę ir pavargę šnekėjom apie viską. Sužinojau, kad Neito tėvas valdo bankus, mama jį paliko visai mažą ir visą laiką juo rūpinosi auklės. Su Gideonu yra pažystami beveik visą savo gyvenimą, nes tėvai artimi draugai padėję vienas kitams, verslo sunkiu metu. Tėvas tikisi, kad jis perims verslą jam numirus, bet Neitas nenori vesti darbo ir neturėti laisvo gyvenimo. Metė prestižiskiausią šalies koledžą ir metus keliavo po europą. Visa giminė deda į jį daug vilčių. Kuo daugiau gėrėm tuo mažiau jo nekenčiau. Papasakojau kaip susipažinau su Gideonu ir kaip jo mama užtiko mus virtuvėj. Apie savo šeimą ir ateities planus.
- Ar rasi man vietos savo ateity? - šyptelėjo apgirtęs Neitas.
- Pagyvensim, pamatysim. - atsakiau jam menka šypsena. Galva sukosi, bet pirmą kartą po sunkios savaitės atsipalaidavau. Nežinau kodėl, bet pasitikėjau Neitu. - Manau man reikėtų važiuoti namo - surezgiau sakinį, nors liežuvis ir pynėsi, kai pamačiau, kad už lango jau šviesu ir visai nebeliko žmonių.
- Na, vairuoti aš negaliu, todėl iškviesiu vairuotoją. Ačiū už vakarą Kleire. - turbūt pirmą kartą per visą laiką nuoširdžiai nusišypsojo Neitas.
- Ačiū, kad manęs nenurengei. - nusijuokiau. - Dar ne per vėlu tai ištaisyti, - šelmiškai pažiūrėjo Neitas, bet pamatęs mano kritišką išraišką pasitaisė - Atsiprašau, juokauju. Šiandien visi liks su rūbais. Patapšnojau jam per kelį. - Šaunuolis. Matai? Gali ir nebūti toks blogas. Neitas iškvietė mašiną ir palydėjęs mane iki jos atidarė dureles. - Saugiai grįžk namo, - šyptelėjo, kaip visada savo tirpdančia šypsena. Kiek dvejojau, bet atsisveikindama jį apkabinau. Užuodžiau alkoholį susimaišiusį su jo kvapu. Neitas mane stipriai apkabino ir laikė, kol pasimuisčiau norėdama ištrūkti. - Iki greito, tikiuosi. Linktelėjau. Man nuvažiuojant draugiškai pamojavo.
Grįžusi turėjau susiremti su Keite, todėl paskambinau jai, bet nuspredžiau nutylėti apie seksą su Neitu. Papasakojau, tik kaip nuėjau į barą ir su juo kalbėjau, o priežasties, ką išviso veikiau bare jai atrodo neprireikė.
- Kaip su Gideonu? - pasiteiravo Keitė. Nuryjau seiles. - Gerai. - pabandžiau pasakyti kuo nerūpestingiau. - Jis kažkur išvažiavo su tėvu, todėl dar nekalbėjome. - pridūriau.
- Kleire, gi žinai, kad žinau kai meluoji.
ESTÁS LEYENDO
Turėjo būti ne taip
Romance17 metų merginos Kleirės gyvenančios New York'e gyvenimas kaip eilinio paauglio. Sunkiai sekasi su mokslais, nelabai pritampa mokykloje, neranda sau vietos gyvenime. Tačiau vieną dieną autobusų stotelėje ji sutinka vieno turtingiausių šalies vyrų sū...
