Turėjo būti ne taip

54 dalis

Keitės akimis 

Į kokią kalę pavirto mano geriausia draugė?  - dingtelėjo mintis. Neneigsiu, kad Neitas gražuolis, bet juk Kleirė turi vaikiną. Juolabiau.. Su jo geriausiu draugu? Žemas lygis. Čia beveik tas pats, jeigu dabar permiegočiau su Gideonu. Papurtydama galvą nuvijau tokias mintis šalin. Nenoriu kištis, bet juk turiu kažką daryt. Pasiraususi telefono ataskaitose tarp begalybės Kleirės skambučių radau tą kurio ieškojau.  Kažkada ji skambino Gideonui iš mano telefono ir tą akimirką džiaugiausi, kad netryniau skambučių istorijos. Įsivedžiau jo numerį į kontaktus ir dar kartą gerai viską apgalvojusi ką sakyti paskambinau. Po kelių signalų įsijungė balso paštas sakantis palikti pranešimą, bet numetusi ragelį parašiau jam žinutę.

"Labas, čia Keitė, manau žinai kas esu. Nemažiau nei Tu noriu išskirti Kleirę su Neitu, todėl man reikia tavo pagalbos."

Po kelių minučių gavau atsakymą :

"Nesiveliu į vaikų žaidimus. Ir Kleirė man neberūpi. Tegul būna su kuo nori,net jeigu tai mano buvęs geriausias draugas." Netgi per žinutes iš Gideono smelkėsi šaltis. Turėsiu rasti išeitį jį įtikinti tuojau pat, nes viena negalėsiu nieko padaryti.

" Abu žinom, kad tai netiesa. Ant kortos netik tavo mergina, bet ir geriausias draugas. Ir nors man visiškai tai nerūpi, bet darau tai, kad pati susigrąžinčiau Kleirę." 

" Išklausysiu ką turi pasakyt. Bet nieko nepažadu. Vakare privažiuosiu."

Valio! Reikalai pajudėjo. Nors neturėjau plano, bet maniau ką nors sugalvosim. Parašiau Gintui, kad negalėsiu šiandien su juo susitikti, nes iškilo šiokių tokių reikalų ir nuėjau ruoštis. Nepyk Kleire, darau tai dėl tavęs. Po kelių valandų išgirdau į kiemą įvažiuojančią mašiną. Kažkas buvo ne taip. Staigiai įsukęs į kiemą Gideonas vos nekliudė angelo statulos stovinčios prie namo. Išėjau į lauką jo pasitikti. Išlipęs iš mašinos sverdėjo. Ar jis girtas?  Šitas pokalbis nebeatrodė tokia gera mintis, bet buvo per vėlu kažką pakeisti. Pamojavau, o jis tik pažiūrėjęs į mane nuėjo paskui mane į namą. Nenusirengęs sudribo svetainėj ant sofos.

- Gal vandens? - draugiškai pasiteiravau. Pažvelgęs į mane prunkštelėjo. - Viskio. 

- Tu girtas, kaip klumpė, stebiuosi, kad nenuvažiavai nuo griovio. 

- Pilk, arba neturim apie ką kalbėt. - atšovė nekreipdamas dėmesio į mano žodžius.

Atsidususi paklusau ir nuėjau į mamos slėptuvę kur žinojau, kad laiko visas savo atsargas. Paėmiau mėgstamiausią jack daniel's butelį ir padvejojusi dvi stiklines ir grįžusi į svetainę atsisėdau ant sofos kiek toliau nuo jo. Pastačiau stiklines ir butelį. - Kleirė sakė nerūkai? - mečiau smerkiantį žvilgsnį, kai išsitraukė cigaretę, bet atnešiau mamos peleninę, kad neprimėtytų nuorūkų ant brangaus kilimo. - Jau rūkau. - šyptelėjo. - Eik prie reikalo. - apsibausęs tarė pildamas mums gert, truputį prapildamas pro šoną ant mamos mėgstamiausio kavo staliuko. Nedrąsiai paėmiau stiklinę iš jo rankų stengdamasi neprisiliesti prie jo rankos, bet jis specialiai brauktelėjo man per ranką ir pajaučiau kūnu perbėgant elektrą.