True love or fake feelings? 2Sezonas

2.23

Louis truputį pasislinko,palikdamas tarp mūsų tarpą,tačiau neperdidelį,mūsų kelieniai šiektiek lietėsi. Sukryžiavau rankas ištiesdama nugarą.
-Klaudija,ar gali man atsakyti į vieną klausimą?
-Turbūt.
Truktelėjau pečiais,stebėdama vaikino surimtėjusį veidą.
-Pirmiausia pradėsiu nuo to,kaip tu išgyvenai šiuos dvejus metus?
Kaip man atsakyti į jo klausimą? Sakyti teisybe ar meluoti?
-Emm,nežinau. Normaliai.
-Nemeluok Klaudija.
-Na kažinau Louis.
-Tai kas gali žinoti jei ne tu? Ar tu negali atsakyti į paprastą klausimą?
Oh,jam vadinasi reikia konkrečių atsakymų. Sakydamas,kad nori pakalbėti rimtai,jis turėjo galvoje labai rimtai. Oh,gerai.
-Tau įdomu,kaip aš praleidau dvejus metus Louis,kai tu išvažiavai neatsisveikinęs ir palikdamas mane vieną?
-Klausyk,aš.
-Šą Louis! Dabar aš kalbu! Liepei man kalbėti,aš kalbėsiu.
Nuleidau galvą,užmerkdama akis,garsiai atsidusau. Vaikinas delną uždėjo man ant kelienio spusteldamas. Atsistiesusi vėl prabilau.
-Šūdinai. Tikrąją ta žodžio prasme,šūdinai. Aš ritausi žemyn su kiekviena diena,aš ištisai gėriau bandydama užmiršti tave. Tavo prisilietimus,tavo bučinius,tavo žodžius. Bandydama užmiršti tai,kad visi mane palieka,žadėja niekada nepalikti. Aš kaltinau tave,už tavo išėjimą. Aš kaltinau ir save,kad tą kalėdų vakarą išėjau ir pasidaviau,nekivodama dėl savo laimės. Prabusdavau naktį,išpilta šalto prakaito,kai man prisisapnuodavai tu. Aš užmigdavau ir atsikeldavau su mintimis apie tave,aš kiekvieną kartą svajodavau,kad tu sugrįši. Kad apkabinsi,tyliai į ausį sukuždėsi myliu tave saule,priglausi savo tobulas lūpas prie manųjų ir pasiliksi amžinai su manimi. Man buvo taip sunku.
Trumpam nutylau,žvelgdama į vaikino melsvas akis. Louis norėjo kažką sakyti,neleidau jam prasižioti papūrčiusi galvą prabilau vėl.
-Taip kankinausi daugiau nei metus Louis. Del dievo meilės,aš prisigėrus nepažinau Liam,vadindama jį Harry. Bet jų dėka,na labiausiai manau Lolos,po truputį atsitiesiau. Nustojau tempti save žemyn,žinai kodėl? Todėl,kad jau buvau dugne. Tad atsispyrusi,mažais žingsneliais kilau į viršų. Ir jau rodos pasiekiau stabilumą gyvenime,bam! Praveriu kabineto duris,stovi tu. Su savo velniškai patrauklia šypsena,spindinčiom akim,toks visas seksualus. Vos tave pamačius supratau,kad niekas nepasikeitė. Mano kūnas šaukiasi tavęs,mano mintys,širdis. Aš stačia galva vėl nėriau ten,nepagalvodama kas bus poto.
-Saule,aš nežinau.
-Palauk kulvertuk aš nebaigiau. Žinai,kuo skiriasi šita Klaudija,nuo tos Klaudijos prieš du metus?
-Kuo?
-Man tiesa pasakius nusispjauti,kas ką galvoja. Jei aš noriu būt laiminga,aš busiu. Nesvarbu,kad savaitę ar mėnesį,žmonės savo laiku karus išgyvendavo. Gyvenimas susideda iš smulkmenu,gal darau klaidą,bet parodyk žmogų kuris to nedaro? Velniop kas bus poto,reikia džiaugtis akimirka.

Išsakiau manau viską ką norėjau,tik nežinau ar jis suprato. Vaikino veidas visdar neiskaitomas,akys liudnos.
-Saule. Tu neisivaizduoji,kaip visą šią dieną mane žudo kaltės jausmas. Kalbant atvirai,aš gyvenau šiuos dvejus metus kaltindamas tave Klaudija.
Susiraukiau pasukdama galvą. Kaltindamas mane? Kas per šūdas?
-Nesiraukyk. Na tiesiog,tu mane palikai kalėdų vakarą. Tu žinojai,kaip man tai svarbu. Kaip aš norėjau,kad tau būtų gera. Aš suprantu,kad tave įskaudino ir pažemino,aš po šiai dienai nebendrauju su senele,bet kaip aš pykau ant tavęs,kad tu mane palikai. Tu tiesiog išėjai,pasakydama,kad tu nemai,jog tai ką mes turėjom yra tikra meilė. Tu pasakei,kad tai yra suvaidinti jausmai. Velniai rautų Klaudija,aš verkiau! Aš kasdiena mintyse dar ir dar kartą prisimindavau tą vakarą.Vien dėl to,aš priėmiau sprendimą išvykti. Nemaniau,kad galėsiu toliau gyventi matant tave. Tačiau gyvenimas toli nuo tavęs,man tapo dar sunkesnis Klaudija. O kai sugrįžau,pamačiau tave. Tokią pasikeitusią. Tokia moterišką,dar seksualesnią. Kaip tu ir sakai,aš supratau,kad niekas nepasikeitė. Man reikia tavęs saule.
Louis nutilo,tankiai sumirksėjo vėl grąžindamas žvilgsnį į mane. Pamatęs mano skruostais riedančias ašaras susiraukė. Pakėlęs rankas,suimė mano veidą,nyksčiais jas nuvalydamas.
-Nusispjaukim į viską Klaudija. Būkim laimingi,pasiduokim akimirkai.
Nieko nesugebėjau jam atsakyti. Rodos per nepilnas dešimt minučių,mano pykti pakeitė kaltės jausmas ir gailestis,o dabar visas mintis užliejo meilė šiam nuostabiam vaikinui sėdinčiam prieš mane ir valančiam mano ašaras.
Pasilenkusi daviau jam šimtą procentinį atsakymą,aš tiesiog sujungiau mūsų lūpas,tobulam,meilės pilnam bučiniui.