MOONS (Z.M.)

1 SKYRIUS. 1 DALIS

Vos prakvėpuodama bėgau miško takeliu. Girdėjau urzgimą, kuris atrodo yra visai šalia manęs, bet nesustojau bėgusi. Išsukau iš takelio pradėdama bėgti per nukritusias šakas. Vis užkliūdavau už akmenų, bet adrenalinas varinėjantis mano venomis neleido man sustoti bėgti. Per visą mišką nuskambėjo mano klyksmas, kai pajaučiau dantis susmigusius į mano koją. Pergriuvau ant žemės bandydama įsikibti į kokį nors medį, bet buvau per silpną išsilaikyti. Jis tempėsi mane link kažkokio urvo, kol aš vis dar bandžiau priešintis, bet viskas aprimo, kai akyse aptemo.

Paklaikusi pramerkiau akis pamatydama, kad nesu miške ir kad jokio skausmo nėra. Tai tik sapnas. Buvau Zayn namuose, savo kambaryje. Oh. Dabar viską atsimenu. Lukas yra Zayn brolis ir pagal jį aš priklausau jam. Lėtai išlipau iš lovos jausdama menką silpnumą. Išėjau iš kambario išgirsdama svetainėje balsus.

-Tu išdulkinai mergina, kuri priklauso man. Mes juk broliai.

Tai Lukas. Atpažįstu jo balsą.

- Įtraukei mane į šitą planą pats, juk supranti kodėl nenorėjau, bet sutikau,-burbtelėjo.

Atrodo, kad Zayn yra nemenkai įpykęs, bet Lukas taip pat. Nulipau laiptais taip atkreipdama į save dėmesį. Buvau kiek įbauginta Luko žvilgsnio, kuris atrodo nužudys mane. Zayn žvilgsnis buvo švelnus ir nusikaltęs.

-Kaip jautiesi?-paklausė Zayn.

-Gerai,-sumurmėjau.

-Šiandien važiuosi jau su manimi, todėl susirink daiktus jei jų turi čia,-piktai tarė Lukas.

Jaučiau, kaip mano širdis pradeda greičiau plakti vien pagalvojus, kad man teks būti su tuo vyrų. Aš jo net nepažįstu. Ne jau viskas dar nepasibaigė?

-Deqiun,-tyliai tarė juodaplaukis, bet neleidau jam daugiau nieko sakyti nubėgdama į savo kambarį.

Akyse kaupėsi ašaros, o ir paniką ne ką padėjo. Negana to manimi pasinaudoja, tai dar turiu per savo tėvą tai kęsti. Aš nuoširdžiai jo nekenčiu.

-Deqiun,-Zayn įsiveržė į mano kambarį.

-Ko tau reikia?!-surėkiau ant jo pilnai atsisukdama.-Nematai, kad visas mano gyvenimas sugadintas?! Man tik prieš pora dienų suėjo aštuoniolika, nesu baigusi dvyliktos klasės! Bent jums rūpi tai, kad negaliu spręsti savo gyvenimo?! Esu lyg jūsų marionetė, kuria jus vis stumdote!-rėkiau jau verkdama.

Tai tikrai išvarys mane iš proto. Jau maniau, kad viskas gerai, maniau, kad patinku Zayn, bet tai tik jo planas!

-Kodėl taip elgiesi?! Kodėl nori iš manęs atimti viską ką aš turiu?!-sukukčiojau atsiremdama į sieną ir nuslysdama ją ant žemes.

-Manai aš to norėjau? Nenorėjau būti plano dalimi, bet buvau davęs pažadą. Visas tas dalykas yra ne mano norų. Kai man davė tavo nuotrauką buvau sutrikęs, jog tu tikrai išaugai į tokią, kokia mes tave ir matėme. Žinojau, kas tavęs laukia ir atvirai pirmiau man nerūpėjo, bet pažinęs tave ir supratęs, kaip tu nori būti nepriklausomą, supratau, jog padariau klaidą sutikdamas saugoti tave,-atsiduso,-Bet žinai vienas dalykas buvo kurio norėjau. Tai tavęs.

KOMENTUOJAME!

omVaV