Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

90 dalis*

Megan*

Pasikalbėjusi su El pasijaučiau ramiau... Manau vienas iš svarbiausių žingsnių yra pripažinti sau ką jauti, o vėliau viskas klostosi palaipsniui.. bent jau manau, kad taip klostysis.. Papusryčiavusi su šeima nusprendžiau nieko nelaukti ir pradėti krautis lagaminą. Sekmadienį turėsiu laisvą ir galėsiu tik patikrinti ar viską paėmiau. Net pati nežinau ar laukiu kelionės, nors tai tik nedidelis mėnesio turas po Anglija, tačiau aš visada svajojau pažinti savo šalį, taigi manau man turėtų patikti. Ausinukuose pasileidau mėgstamą muziką visu garsu ir pradėjau rūšiuoti rūbus.

Vakare*

Diena praėjo be galo greitai ir aš pagaliau baigiau krautis daiktus. Labai daug daiktų nepasiėmiau, tačiau kol atsirinkau ko man reikės ir ko ne užtrukau visą dieną. Pasidėjusi ausines į šalį išsitiesiau ant lovos ir tiesiog žiūrėjau į lubas, kol mano tuščias mintis pertraukė skambantis mobilusis. Pamačiusi šviečiant Lou vardą nelaukdama atsiliepiau:

-Sveika, Lou,- nusišypsojau į ragelį nors ji to ir nematė

-Labas, brangioji,- nors mes su Lou pažįstamos dar neilgai, tačiau labai susibendravom viena su kita ir jaučiamės labai artimos

-Tikriausiai turi man kažkokių žinių?

-Tikrai taip,-nusijuokė ši,- Man skambino Paul ir prašė tau perduoti, kad mes abi turim būti pas Harry maždaug devintą valandą ryto,- tarė ji ir nutilo

-Ir kodėl būtent pas jį? Juk arčiau būtų Niall namas,- tariau atsidususi ir uždavusi klausima greičiau sau nei Lou

-Tikrai nežinau, brangioji. Aš važiuosiu su Lux į šį turą, kadangi jis nėra labai ilgas tai man prireiks ir tavo pagalbos ją prižiūrint. Ar tu nieko prieš?,- su viltimi paklausė mergina

-Žinoma ne, juk žinai, kad aš be galo mylių vaikus, o Lux pamilau vos tik pamačiusi,- nusišypsojau. Tą mergaite tikrai pamilau vos pamačius, ji tokia miela ir tyra...

-Ačiū dievui, nes maniau jau nesutiksi,- nusijuokė ji ir tuomet pridūrė,- turiu jau bėgti Lux kažką padarė ir Tom mane kviečia, pasistengsiu atvažiuoti gerokai prieš devynias, kad tau nebūtų nejauku būnant su Hariu,- aš tik spėjau jai padėkoti ir jau girdžiu pipsėjimą telefone... Nors ir sakiau, kad Harry turės pasistengti dėl manęs nežinau, kada aš būsiu pasiruošusi jam atleisti, nors ir mylių jį..

-Brangioji, mes jau laukiam tavęs apačioje,- nusišypso mama ir aš nusileidau į apačia

-Kas čia vyksta? –tariau nustebusi, kaip pamačiau tortą ir visus namiškius su dovanų maišais

-Kadangi tavo gimtadienio negalėsime atšvęsti kartu, nes tu busi išvykusi, nusprendėme padaryti tau staigmeną ankščiau,- nusišypsojo El ir visi pradėjo dainuoti su gimtadieniu

-Juk sveikinti anksčiau blogas ženklas,- tariau kaip šeima baigė dainuoti ir įteikė man dovanas

-Taip, bet kadangi tavęs nebus, o mes tavo šeima tai čia nesiskaito,- tarė mama

-Na gerai, kad aš neesu labai prietaringa,- nusijuokiau ir visi susėdę prie stalo pradėjome linksmai šnekučiuotis ir aptarinėti kokius miestus aplankysiu. El man pavydi, kad negalės būti su Lou, taigi liepė jį prižiūrėti ir saugoti.

Po vakarienės visi išsiskirstėm į savo kambarius, nes jau buvo vėlyvas vakaras. Savo kambaryje persirengiau į savo mylimą pižamą ir tuo metu kaip jau ruošiausi gultis El įžengė į mano kambarį.

-Aš tau turiu dar vieną dovaną,- nusišypsojo ji savo paslaptingą šypsena

-Kodėl tu taip šypsaisi?- tariau prisimerkusi

-Tu man turi pažadėti tik vieną, kad šią dovaną pasiimsi su savim į kelionę, nes tai bus tarsi mažas priminimas nuo manęs

-Nežinau, kaip tu taip šypsaisi man baisu sutikti,- tariau nusijuokusi

-Nagi, sutik,- inkštė ji laikydama maišelį, o aš vis bandžiau suprasti kas jame

-Na gerai,- tariau pasidavusi ir sesuo įteikė man maišelį. Pamačiusi jo turinį mane ištiko lengvas šokas..

-Kam jie man?- tariau iš maišelio ištraukusi švelniai kreminės spalvos apatinius su nėriniais

-Tam, kad kaip susitaikysit su Harriu, galėtum jį nustebinti,- ramiai tarė ji tarsi tai būtų savaime suprantamas faktas

-Tu išprotėjai, - tariau rimtu balsu,- aš dar nesusitaikiau su juo

-Bet aš tikiu, kad per mėnesį tai pasikeis. Būkim atviri.. mėnesį prabuvusi su juo turo autobuse tikrai neturi labai daug šansų atsilaikyti,- tarė ji, o aš nieko nesakiau, nes tai iš dalies yra tiesa

-Vistiek jų neimsiu,- tariau ir sugrūdau juos atgal į maišelį

-Imsi, nes pažadėjai, be to jie daug vietos neužims tavo lagamine, be to juk nebūtina jų panaudoti,- šelmiškai nusišypsojo ji ir atsisveikinusi išėjo iš mano kambario. Dar pažiūrėjusi keletą minučių į maišelį pasidėjau ji ant naktinio stalelio ir užsisukusi į sieną panirau į saldų miegą.

Sekmadienio rytas pranešė apie gražią dieną, tačiau šiandieniniai mano planai yra nesiskirti su savo lovą ir praleisti dieną joje su filmais ir puodeliu karštos kakavos. El šiandien visą dieną nebus nes bus su Lou, o tėvai iki pietų taip pat bus išvažiavę, taigi bent iki pietų dieną turėčiau praleisti kaip suplanavusi...

Kaip visada kai surenkant apvalia suma vote gaunat dalį, taigi ryt bus dar viena dalis :)