Goodnight [Malik] ✔️

3

Smith vis dar buvo darbe, kai sulaukė Zayn skambučio.

"Mažuti, atleisk, vėluoju." Pasakė ir toliau dirbo. Buvo pusė dvylikos, ilgiausias, jos pasilikimo darbe, laikas.

"Smith, myliu tave." Sušnibždėjo.

Ji iš karto galėjo pasakyti, kad kažkas blogai.

Jis skambėjo beviltiškai.

Net pažeidžiamai.

"Zayn, kas blogai?" Ji taip pat sušnibždėjo. Jos rašymo greitis pamažėjo, ji pradėjo galvoti, ar jai reiktų eiti namo, ar toliau dirbti.

"Nieko blogo, štai kokia mano problema." Jo balsas užlūžo ant galo ir ji žinojo, kad jis verkia.

"Ką turi omenyje, mažuti?" Paklausė.

"Tai lyg, aš toks beviltiškas savo galvoje, man nieko blogo nenutiko, kad daryčiau tai su savimi." Ji girdėjo, kaip jis šniurkščioja nosimi, ir jai teko išjungti savo kompiuterį.

"Tau reikia pamiegoti. Atsigulk į lovą, ir aš greitai grįšiu namo." Ji susidėjo daiktus į savo krepšį ir išėjo pro stiklines duris iš pastato.

"Taip, taip, tu teisi." Jo balsas buvo toks tylus ir ramus, kad ji beveik negirdėjo jo.

"Labanakt, Zayn. Aš greit grįšiu, gerai?"

Jis bandė sulaikyti savo kūkčiojimą, bet susimovė.

Ji pradėjo važiuoti.

"Zayn?" Paklausė, ir išvažiavo iš stovėjimo aikštelės.

"Ate." Jo žodžius pasekė garsus kūkčiojimas.

"Turi omenyje labanakt?" Jos balsas drebėjo ir ji laukė atsakymo.

Deja, skambutis jau buvo baigtas.