MOONS (Z.M.)

1 SKYRIUS. 5 DALIS

Kas jis per padaras? Norėjau rėkti, klykti, bet viskas ką galėjau daryti, tai galvoti ir maldauti Dievo, kad išlikčiau gyva.

-Tu skani. Tavo kraujas tikrai pravers,-sušnabždėjo ir dar kelis kartus pajaučiau jo liežuvi prie įkandimo.

Mano akyse pradėjo mirguliuoti šviesos ir atrodo prieš akis matau Zayn veidą. Jis kažką rėkė man, bet negalėjau išgirsti. Atrodo aplink viskas susiliejo, o aš kirtau lyg į kažkokią tamsą. Aplink mačiau ištraukas iš savo vaikystės, bet mačiau ir Zayn. Jis stovėjo prie mano lovytės ir stebėjo mane. Aš vis augau, o jis stovi ir stebi mane naktimis.

-Kodėl tu čia?-tyliai paklausiau.

-Neužmik Deqiun,-sušnbaždėjo, o tada viskas pradingo ir aš visiškai panirau į tamsą.

Einu pro apleista pastatą, kuri atrodo jau esu mačiusi. Aplink tik miškai, jokio triukšmo. Apsidarau ir su baimę įžengiu į pastatą pro girgždančias duris. Matau trys vyrus: Zayn, Luką ir savo tėvą. Jie dėl kažko tariasi ir atrodo net nemato manęs.

"Edvardai esi skoloje man. Tavo dukra arba tavo visi turtai." Prabilo Lukas.

"Turėsi ją apsaugoti. Nenoriu, kad ji kentėtu." Atsiduso tėtis.

Zayn tik perbraukė pirštais per savo plaukus ir atsisuko į mane. Atrodo jis matė mane, bet galiausiai nusisuko vėl į jų pusę. Dabar suprantu apie ką jie kalba. Tai ta naktis, kai tėtis mane atidavė Lukui.

"Zayn apsaugos ją. Jis man skolingas." Šyptelėjo.

Juodaplaukis tik pavartė akis ir vėl žvilgtelėjo į mano pusę.

"Man atrodo mus stebi." Suburbėjo eidamas link manęs.

"Niekas mūsų nestebi Zayn." Burbtelėjo Lukas.

Jie kalbėjosi apie mane ir dabar suprantu, kad kiekviena mano gyvenimo detalė jau buvo suplanuota man dar negimusi. Zayn priėjo prie manęs ir žiūrėjo tiesiai man į akis, bet žinau, kad jis manęs nemato, tai kodėl jis taip elgiasi? Ką jis jautė tuo momentu?

"Manau jis turėtu tau gražinti skolą. Ta mergina tikrai tau lengvai nepasiduos." Sumurmėjo Zayn.

"Pasiduos. Kai apkerėsiu ją ji nebeturės kito pasirinkimo, kaip visiškai man paklusti." Nusijuokė Lukas.

Apkerės? Kas per velnias?

-Deqiun pabusk,-girdėjau tylų balsą šalia savęs.

Sunkiai pramerkiau akis pamatydama Zayn. ZAYN?! Pasitryniau akis tikėdamasi, kad čia sapnas, bet jis buvo vis dar čia. Atsisėdau paliesdama pirštais savo kaklą, bet įkandimo nebebuvo. Ne jau aš sapnavau?

-Išgydžiau tave, nes stipriai kraujavai,-paaiškino.

-Ką čia veiki?-paklausiau.

-Atėjau pas tave.

-Galbūt per vėlai pagalvojai pasirodyti?!-surėkiau ant jo.

Man buvo pikta, kad jis pasirodo čia ir vaidina didvyrį, nors kai aš prašiau jo atvykti, jis pasakė, kad nebesikiš į tai.

-Turi suprasti, kad nebegaliu į tai kištis. Atsiprašau, kad suteikiau tau vilties, bet aš turiu jau mergina,-tyliai tarė.

Susiraukiau suprasdama ką jis pasakė. Jis turi mergina? Bet juk sakė, kad neturi. Pažiūrėjau į duris, kai pro jas įėjo tapati šviesiaplaukė mergina iš nuotraukų.

KOMENTUOJAME!

?aի