Never say never - Lietuviška fanfiction.

12 DALIS

Rytas. Pabudau nuo garsios žinutės telefone. Pramerkusi akis pažiūrėjau į laikrodį esantį šalia lovos. Jis rodė 10:00am. Oh...tikrai ilgai miegojau ,pasakiau sau mintyse ir pasiėmiau telefoną, kad perskaityčiau sms žinutę. Ji buvo nuo Perrie‘s.

_ Hey. 1D berniukų merginų apsipirkimo diena. Būsi?_

Berniukų merginų? Čia dabar? Aš net neturiu jokio vaikino  ir tikrai nedraugauju su nei vienu iš 1D berniukų. Kas čia užplaukė Per šiandien? Na, bet nesvarbu, man tikrai trūksta merginų dienos, todėl nieko nelaukusi, atrašiau.

_Okey. Kur ir kada?_

Iš karto gavau atsakymą.

_ Atvažiuosim tavęs 11:45am, okey?_

_Gerai, lauksiu_

Padėjau telefoną ant staliuko ir apsivilkusi chalatą nuėjau į vonią. Nusimaudžiau ir nuėjau atgal į savo kambarį. Priėjau prie spintos ir pradėjau ieškoti rūbų, kuriais rengsiuosi. Šiandien šalta diena, todėl susiradau džinsus ir megztinį. Apsirengiau,išsitiesinau plaukus ir pasidažiau. Na va, aš jau pasiruošusi. Pažiūrėjau į laikrodį, jis rodė 11:05am. Dar turiu 40min. “Hm... ką veikti?”- pagalvojau. Oh. Juk gyvenu ne viena, kažin kur Harry ir ką jis dabar veikia? Tai pagalvojusi išėjau iš savo kambario ir uždariusi duris nulipau į apačią. Harry, kaip visada, sukiojosi virtuvėje.

-         Labas rytas. –pasisveikinau.

-         O, sveika.

-         Kas pusryčiams?

-         Kokia tu nekantri šiandien. Sėsk prie stalo.

-         Okey, ėj... žinai ką?

-         Ką?

-         Šiandien, vakarienę darau aš.

-         Oho kaip rimtai tu čia. Gerai, aš nieko prieš.

Harry kepė blynus. Tiesą sakant, blynai visuomet man buvo pats nemėgstamiausias patiekalas, bet Harry iškepti blynai buvo žiauriai skanūs. Neveltui gyvenu su virtuvės šefu.

Po pusryčių dar turėjau 10min, todėl galėjau pakalbėti su Harry.

-         Ką šiandien veiki? -paklausė manęs Harry.

-         Važiuosiu su Perrie, El, ir Sophia apsipirkti. Grįšiu tik vakare.

-         Oh. Okey. Manau jos jau atvažiavo.- Abu išgirdome kaip mašina įvažiavo į mūsų kiemą.

-         Rimtai. Okey, lekiu. Neliūdėk be manęs. - pasakiau Harry ir pasiėmusi savo odinę striukę išėjau į lauką.

Kieme stovėjo 7-vietė mašina. – “o mūsų daug”-, pamaniau ir atsidariau duris.

-         Labas. -beveik visos sutartinai pasakė.

-         Sveikos. -įlipau į autobusiuką ir jis pajudėjo.

-         Ėj. Kodėl nesakei, kad Niall panelė yra tavo geriausia draugė? - Eleanor manęs paklausė.

-         Na, galbūt, dėl to, kad vakar mes net nekalbėjom apie juos.

-         Okey, bet dabar važiuojam pas Niall, juk šiandien 1D berniukų panelių diena. -Perrie iš karto atsakė.

-         Pala, kaip suprasti 1D berniukų panelių? -iš karto paklausiau Per.

-         Na, manau nereikia nieko aiškinti. Zayn- mano vaikinas, Liam- Sophia‘s, Louis- Eleanor, Niall- Monica (jei tiksliai žinau ,jos vardas būtent toks), o tu...

-         O tu esi Harry panelė - Eleanor iš karto sucypė- ar bent jau būsima, koks skirtumas.

-         Aš Harry panelė? Jūs nebejuokaukit – nusijuokiau.

-         Taip, tu esi Harry panelė ir mes nejuokaujam. O jeigu dar nesi tai greitu metu būsi ir vakar tai parodei pati. -Sophia atsakė.

-         Pasakysiu tik tai, jums pasivaideno. Mes su Harry, tik draugai.

-         O tu norėtum būti su juo daugiau negu draugais? - Eleanor paklausė.

Aš nebežinojau ką atsakyti, todėl tylėjau, nes jaučiausi, kaip kokiame tardyme.

-         Oh.. Tyla prieš audrą - Perrie nusijuokė.

-         Ėj.. baigiam kalbėti apie juos.

-         Neee. Šita tema dar nebaigta.

Autobusiukas sustojo prie Niall namų ir neužilgo iš jo išėjo Monica.

-         Sveikos. - įlipusi į autobusiuką pasakė Monica.

-         Sveika, sveika. -visos sutartinai pasakėm.

Autobusiuke dar ilgai kalbėjom ir mano laimėj, Harry tema nebebuvo paliesta, bent jau kol kas. Už 15min autobusiukas sustojo ir paleido mus pačiame Londono cente, kur pilna parduotuvių.

-Vakare-

Vakare, jau gerai apsipirkusios užėjom į kavinukę pavalgyti. Susiradom staliuką ir užsisakiusios maisto, toliau kalbėjomės.

-         Na, Monica. Kaip tau su Niall? Norim žinoti viską, viską. Papasakok mums koks jis, labai įdomu. -paklausė Sophia.

-         Am... Jis nerealus vaikinas. Labai jau daug pasakoti reiktų ir net visos dienos neužtektų.

-         Tikiu. Neliūdna tau su juo. -Eleanor šyptelėjo.

-          O.. mes pamiršom pratęsti pokalbį su Emile. -Perrie pasakė ir atsisuko į mane.

-         Tiksliai -Eleanor

-         Tarp mūsų nieko nėra ir negali būti. Juk žinot, kad jis draugauja su Emma. – pasakiau joms ir jau tikėjausi, kad kalba bus baigta, bet…

-         Nedraugauja jis su ja. -Sophia pasakė.

-         Vakar girdėjau ką kitą.

-         Na, blogai girdėjai, nes dabar tu jam patinki. -Perrie įsiterpė

-         Na, gerai, šis pokalbis tikrai nieko nepakeis. -pasakiau ir atsigėriau kavos

-         Okey, nebekalbam apie juos. Turiu tavęs kai ko paprašyti, man tai tikrai labai svarbu. -pasakė Perrie ir pažiūrėjo į mane liūdnu žvilgsniu.

-         Sakyk- tariau.

-         Po mėnesio, aš su Little Mix, turim koncertinį turą dviem savaitėm. Ir, kad tu žinotum, kaip aš pavargau... Todėl turiu tau pasiūlymą.

-         Aš klausau

-         Noriu, kad tu mane pavaduotum. Kalbėjau su Simon, jis nieko prieš ir aš pakeisčiau tave, o tu mane. Ką manai?

-         Aš net nežinau...

-         Ėj.. juk tik dvi savaitės, o koncertinis turas bus tik po mėnesio. --pradėjo prašyti manęs Perrie

-         Na gerai – galiausiai sutikau su jos prašymu.

-         Yeeeey. Labai, labai tau ačiū. -Perrie mane apsikabino ir pradėjo dėkoti.

Po vakarienės, įsėdom į tą patį autobusiuką ir parvažiavome namo.

Atsirakinau duris, namuose tylu. Hm...kur Harry?