MOONS (Z.M.)

1 SKYRIUS. 7 DALIS

Suinkščiau, kai ji čiupo man už kaklo ir prirėmė prie sienos. Jokia normali mergina neturi tokios jėgos. Ne jau ji irgi vilkolakė? Bandžiau patraukti jos rankas, bet tik bejėgiškai muisčiausi ir gaudžiau orą. Akyse pradėjo tempti ir paskutinis dalykas, kurį mačiau, tai Luko ir Zayn persigandę veidai.

Sunkiai pramerkiu akis ir atsisėdu. Atrodo jau yra kita diena ir dabar dar tik ankstus rytas. Pirštais paliečiu savo kaklą susiraukdama. Turbūt liko mėlynes, nes ta mergina nevaldė jėgų. Patraukiau antklode nuo savo kūno ir padėjau savo pėdas ant pūkuoto kilimo.

-Turėtum gulėti,-išgirdau duslų balsą, kuris privertė mane krūptelti ir atsisukti į lango pusę.

Zayn stovėjo prie lango apsirengęs juodas kelnes ir baltus berankovius marškinėlius. Jis atrodo gražiai, kaip visada. Galiu sau įrodinėti koks jis yra šikšnius, bet aš jį vis tiek myliu.

-Turėtum būti su savo mergina,-sumurmėjau.

Žodis mergina mane ypač skaudina. Aš taip naiviai tikėjausi kažko.

-Taip, turėčiau,-šyptelėjo.

-Noriu, kad išeitum iš mano kambario,-pažiūrėjau į jį.

Nesuprantu kodėl jis tai daro. Kam jis rodosi man?

-Žinau, kad tave įskaudinau, bet turi suprasti, kad aš negaliu atsakyti tau tuo pačiu į tavo jausmus. Aš nemyliu tavęs,-atsiduso.

Gyliai įkvėpiau stengdamasi nusiraminti. Neturėjau kažko kito tikėtis iš jo. Visas tas mėšlas su jo žodžiais buvo melas. Kai jis pridėjo mano ranką prie savo krūtinės ir sakė, kad ji plaka greičiau tik matant mane buvo vaidyba.

-Tai išeik ir daugiau niekada nesirodyk,-sušnabždėjau.

Jis norėjo eiti prie manęs, bet aš atsitraukiau duodama jam suprasti, kad viską baigiau su juo. Nors man ir reikės pagalbos, aš nesikreipsiu į jį ir visiškai pamiršiu jį. Nesvarbu, ką patyriau su juo ir kad jis buvo mano pirmasis vyras, bet aš ištrinsiu jį.

-Man nereikia tokio žmogaus šalia savęs, kuris tik vaidina ir žaidžia mano jausmais,-tariau.

-Aš nežaidžiau tavo jausmais, Deqiun.

-Žaidei ir dabar tai darai. Tu pasinaudojai manimi. Tu esi niekas man. Nebelysk prie manęs daugiau antraip pasakysiu Lukui, jog išvežtu mane kuo toliau nuo Londono,-susierzinus suburbėjau.

Man nespėjus net mirktelti jis dingo iš mano kambario. Atsidusau vėl atsisėsdama ant lovos ir pati sau nusišypsodama. Aš ištversiu viską. Privalau ištverti.

Pakilusi iš lovos išėjau iš kambario ir nusileidau į apačią. Pro svetaines langą pamačiau, kad Lukas lauke lyg ir kalbasi su telefonų. Basomis išėjau į lauką ir nuėjau prie Luko. Jis žvilgtelėjo į mane ir atsisveikinęs įsidėjo telefoną į kišenę.

-Kodėl nepasimokai ir nesupranti, kad vilkolakiai greitai susierzina?-suburbėjo.

Nuleidau galvą pažiūrėdama į savo kojas ir vėl pakėliau akis į jį. Jam visiškai nusispjaut, kad manęs vos nepasmaugė, tai kokio velnio aš jam reikalinga?

-Nežadu nusileisti kažkokiai išlepintai mergšei,-sukryžiavau rankas.

-Deqiun neerzink manęs. Noriu, kad daugiau niekada nekalbėtum su Zayn. Žinau ką jam jauti ir man tai nepatinka. Priklausai man, aišku?-jis grubiai mane prisitraukė prie savęs.

Akies kampučiu mačiau Zayn, kuris viską stebėjo pavėsinėje. Sustingau, kai Luko lupos susilietė su manosiomis grubiam bučiniui. Jo lupos nebuvo tokios putlios ir minkštos, kaip Zayn. Nebuvo šlykštu bučiuotis su juo, bet nesimėgavau tuo. Girdėjau, kaip namo duris garsiai užsitrenkė ir atsitraukus nuo Luko nebemačiau Zayn.

ECH VIEN DRAMOS ČIA PAS MANE :D Pasivadinsiu Drama Queen ;D

BE TOOO... Šeštadieni varau atgal į Lietuvą ir taip išėjo, kad su mikriuku. Grįšiu tik sekmadieni. Žinoma varysiu į miestą su draugais ir turbūt dalį gausite tik koki trečiadienį :)

KOMENTUOJAME!

%