Galimybė Laukti

Dvidešimt septinta dalis

Amelija dabar tikrai nenorėjo eiti ten, kur yra susirinkę visi. Bet į miestą nueiti taip pat negalėjo, kadangi užtektinai pinigų neturėjo. Kad ir kaip ji nenorėtų, į savo kambarį užeiti turės. Lipdama laiptais, išgirdo Teo ir Tito balsus. Na, bėgti nuo jų nesinori, nes poilsio namuose bėgioti jug negalima. Tad Amelijai beliko tikėtis, kad jie praignoruos vienas kitą.
Ir štai ant laiptų sutiko trijulę. Zoe, Teo ir Titą. Amelija nieko jiems nesakė, kaip ir jie. Tiesiog prasilenkė. Bet jai užteko pamatyti Teo žvilgsnį. Mergina garsiai atsiduso, kadangi nujautė, jog Teo grįžta į girtų ponių pasaulį. Na, verčiau suprato. Lėtai, vis dar nenorėdama ten eiti, nukulniavo iki merginų kambario. Atidariusi duris, Amelija liko šoke. Kambarys tiesiog smirdėjo kažkieno per stipriais kvepalais, Siuzė alaus bokalus stovinčius ant spintelės keitė nagų lakais, o Marija barstė blizgučius kambaryje, kartodama ,,Siuzės mama mėgsta blizgučius".
-Tikiuosi tu nedvoki alkoholiu,-sudejavo Siueza.
-Kaip ir ne,- lėtai ištarė Amelija,- o kas čia per šūdas vyksta?
Siueza garsiai atsiduso.
-Mes su Awika šiandien išskrendame į Prancūziją. Mama mus pasiims devintą.
Siuezos balsas drebėjo, iš ko galima buvo spresti, jog išskrenda ten ne poilsiauti.
-Tai kad jau pusė aštuonių,-sušnabždėjo Marija.
-Aš supystai žinau!-suriko Siuzė,-Amelija, paskambink Awikai, nes jeigu ji ruošiasi pasikrušti su Kasparu, ji matyt nespės.
Amelija įjungusi telefoną, greitai surinko Awikos numerį. Iš merginos balso galima buvo spręsti, jog ji ne kruštis ruošėsi, o verkė. Awika teigė būsianti už pusvalandžio.
-Ji bus už pusvalandžio,-pasakė Amelija.
-Puiku. Dabar būk gera, išvalyk nuo palangės dulkes, nes mano mama nekenčia jų.
Amelija stvėrė kažką panašaus į skudurą ir ėmėsi darbo. Sueza įnirtingai dėliojo savo ir Awikos daiktus į lagaminą, o Marija skambino kitiems, kad atvažiuotų atsisveikinti su merginomis.
-Jie matyt jau girti,-sumurmėjo Awika.
Siueza tyliai sucypusi susiėmė už galvos.
-Šūdas, kaip faina turėti girtuoklius draugus,-sarkastiškai nusijuokė Siuzė.
Jos akyse sužibėjo ašaros.
Amelija, kad ir pikta ant Teo, paskambino jam.
-Ei tu, girtas poni, išblaivyk savo šaiką ir atvarykite greitai į poilsio namus, jeigu jums vis dar rūpi Awika ir Siuzė,- vos tik jam atsiliepus išpyškino Amelija.
Teo kažką burbuliavo, bet Amelija nelabai suprato ką, tad baigė skambutį.
-Paskambinau dar Zoe. Matyt ateis, jei tu dar ir Teo paskambinai,-šyptelėjo Marija.
-Viltis durnių motina, bet gerai, laukiam,- pavartė akis Amelija.
-Tai ką, man gal laišką jiems parašyti?-sumurmėjo Siuzė.
Amelija būtų nenuatebusi, jei Siueza pradėtų dabar klykti ir rėkti. Mergina iš vis neįsivaizduoja, kaip Siueza vis dar išlieka pakankamai rami.
Staiga pro duris įlėkė Lukas ir Charlis. Po jų iš karto įsivertė galingoji šaika, kuri, kaip keista, atrodė pakankamai blaivi. Jie visi puolė klausinėti Siuezos, kas tai per šūdas ir kodėl tai turėjo įvykti būtent dabar. Amelija pastebėjo, kaip Siuezos skruostu nuredėjo ašara. Ji negali įdivaizduoti, kaip jai yra sunku.
Siueza vos nerėkė, prašydama jų palaukti koridoriuje, kadangi kambarys yra pravedintas, o ji nenori, kad mama užuostų alkoholio smarvę.
-Tai ko tada mus pakvietei?-sumurmėjo nepatenkintas ir vis dar šiek tiek piktas Teo.
-O aš jau maniau, kad tu išsiblaiviai,-užvertė akis Marija.
-Žmogau, kaip manai, ar įmanoma išsiblaivyti per porą minučių?-prunkštelėjo Teo.
-Baikit,-sumurmėjo Siueza.
Ir štai, bėgte atsirado vis dar apsiverkusi Awika.
-Mama skambino. Sakė ne už ilgo bus.
-Šūdas,- nusikeikė Siueza.
-Šūdeli,-pakartojo Zoe,- ir kas dabar bus?

---

Aš labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai atsiprašau:')