Swindler - (I)

11.

Lėtai žingsniavau prekybos centro koridoriumi ir rankose nešiausi daugybę maišų su savo naujaisiais pirkiniais. Dėvėjau juodą, aptemtą ir gan seksualią suknelę ir avėjau naujus juodus aukštakulnius. Ėjau pakėlusi galvą ir pamačiusi Styles nejučiomis nusišypsojau.

  Priartėjus prie jo sustojau priešais agentą ir pakėlusi antakį nužvelgiau vyrą. Jo akys buvo apsiblaususios nuovargio migla, o paakiai kiek pajuodę. Man iš tikro jo kiek pagailo, bet tuoj pat papurčiau galvą ir nuvijusi tokias mintis ištiesiau jam kelis savo maišelius.

- Padėsi panešti? - Švelniai paklausiau ir stengiausi kuo maloniau nusišypsoti. Nenorėjau šiandien su niekuo pyktis, tad stengiausi tai ir padaryti.

- Daugiau prisipirkt nesugebėjai? - Susiraukęs paklausė, bet vis dėl to paėmė mano ištiestus pirkinius. Patenkinta išsišiepiau ir kartu su Harry patraukėme link prekybos centro išėjimo. Apsipirkusi jaučiausi kur kas labiau atsigavusi ir lyg naujai gimęs žmogus.

- Manau, jog šįvakar galėčiau kažką pagaminti, nes jau senei nevalgiau namuose ruošto maisto, - sumurmėjau trumpam žvilgtelėdama į Styles. Kad pažvelgčiau į jo akis man teko gerokai pakelti galvą.

- Tada mums reiks apsilankyti maisto prekių parduotuvėje, - pranešė agentas atsidusdamas ir mums išėjus iš prekybos centro pamatėme, jog lauke pliaupia lietus kaip iš kibiro. Slėpdamasi nuo lietaus galvą užsidengiau savo pirkiniais ir tekinomis pasileidau link automobilio, kol tuo tarpu Harry per lietų ėjo lyg niekur nieko.

- Greičiau! - Šūktelėjau tryptelėdama koja taip jį labiau paskubindama, bet tai jam buvo nė motais.

- Nerėk! - Atšaukė ir pagaliau atrakino savo automobilį. Nepatenkinta į bagažinę sukroviau savo pirkinius ir greitai įsėdau į keleivio vietą priekyje. Suvirpėjau nuo šalčio ir tikrai pasigailėjau nenusipirkusi šilto megztinio.

- Tau nešalta? - Lyg kokia kvailė žvelgdama į jį paklausiau. Jis įsėdo į vairuotojo vietą vilkėdamas tik baltą maikutę ir rankose nešėsi savo kožą.

- Ne, - ramiai atsakė ir pavartęs akis užvedė automobilį. Labiau susigūžiau savo vietoje ir sudrebėjau. Man tikrai buvo labai šalta. - Imk, - staiga jis tarė man ištiesdamas savo odinę striukę ir maloniai nusišypsojusi ją apsivilkau. Buvau jam už tai labai dėkinga.

- Ko norėtum vakarienei? - Paklausiau ir tik tada supratau, kaip tai keistai nuskambėjo. Dabar mes atrodėme kaip tikra pora, nors tuo nekvepėjo nė iš tolo.

- Nežinau, - taip pat sutrikęs atsakė net nepažvelgdamas į mane. Pasijaučiau tikrai ne jaukiai ir gerai, kad jis į mane nežiūrėjo, nes tada Styles būtų pamatęs mano raustančius skruostus. Pastaruoju metu pati nebesuvokiu kas darosi su manimi.

- Šįvakar noriu gaminti, tad pagaminsiu vegetarišką lazaniją. Tiks? - Vėl paklausiau, nors tai ir nebuvo labai jauku ir malonu. Net neįsivaizduoju, kodėl aš sėdžiu vienoje mašinoje su juo ir abelnai kodėl su juo kalbuosi.

- Tiks, - agentas linktelėjo trumpam pažvelgdamas į mane ir tada vėl nusuko akis į kelią. Lengviau atsikvėpiau, jog man nebereikėjo nieko kito daugiau jo klausti, tad patogiau įsitaisiau savo vietoje ir rankas susikišau į Harry kožos kišenes. Kiek susiraukiau ten apčiuopusi kartoninį pakelį ir ištraukusi tą pakelį iš kišenės pamačiau, jog tai cigaretės.

- Tu rūkai? - Suraukdama antakius paklausiau ir atidariusi dėžutę įsitikinau, jog tai tikrai cigaretės.

- Kartais, - tarstelėjo. - Padėk atgal, - paliepė ir nuo staiga atšalusio jo balso tono dar labiau susiraukiau.