MOONS (Z.M.)

2 SKYRIUS. 3 DALIS

Kas per velnias? Esu mačius, kaip jos būna geltonos, bet ne visos. Ar tai kažkoks jo vilkolakio pusės dalykas? Dar vienas klaustukas prie naujai užrašyto mintyse klausimo.

-Užsičiaupk,-suurzgė.-Tu turi nustoti tai daryti, nes puikiai žinai, kad viskas baigsis priklausomybė, kaip ir seniau.

-Neprimink man senų laikų,-piktai sušnypštė Lukas.

Senų laikų? Vadinasi sapnai iš tikro yra realus ir aš neprisigalvoju. Nejaugi jis turėjo priklausomybė kraujui? Tai nėra gerai, nes tai gali parašyti man mirties nuosprendį, o aš dar noriu gyventi. Turiu kažką daryti, bet aš negaliu dėl to ką man padarė Lukas, o niekas man nenori man padėti. Tik dabar pagalvoju apie tėvo reakciją, kai jam pasako, jog aš mirusi. Ar jis liūdėtu? O galbūt rastu dar viena beverti paaiškinimą, kodėl tai nutiko. Jis bandytu atsisakyti kaltės jausmo ir vaidinti nekalta avele. Mama kaltintu save dėl to, nors ji nėra kalta dėl šitų įvykių.

-Atšauk tuos savo suknistus kerus,-paliepė Zayn.

-Ne. Man reikia jos ramios ir paklusnios. Nežadu jos vaikytis, kaip mažo vaiko.

Daugiau nebegirdėjau jų, nes mano akyse aptemo, o ausyse pradėjo spengti.

„Matau Melan, Niall ir Alek. Jie sėdi paplūdimyje ir apie kažką kalbasi. Mel atrodo liūdna, o Niall susirūpinęs ją. Ar jai kas nors nutiko? Prieinu prie jų ir atsisėdau ant priešais esančio suoliuko.

-Melan?-prabylu.

Deja ji manęs negirdi, kaip ir Niall su Alek. Prikandu virpančią lupą, kai išgirstu, kad jie kalbasi apie mane.

-Aš jos pasiilgau, nors ir neilgai mes buvome pažįstamos. Ji dingo lyg į vandenį ir bijau, kad prie to prikišo nagus Malik,-sušnabždėjo.

-Galbūt ji pas savo mama Niujorke?-paklausė Niall.

-Ji būtu man pasakiusi, ar bent atsisveikinusi. Ji dingo, kai buvome prie paplūdimio. O jei tas vilkas ją nusitempė ir pribaigė?-pravirko.

-Jos tėtis būtu apsilankęs pas mus paklausti kur ji dingo, bet taip nebuvo. Nusiramink. Niall teisus, jai viskas gerai. Pabandysime rytoj nueiti pas jos tėtį ir pasiklausinėti apie ją, gerai?-prabilo Alek.

Ji palinksėjo ir atsirėmė į Niall. Mano skruostais riedėjo ašaros, nes žinau, kad jei tai tiesa, jie manęs nepamiršo. Žinau, kad jie niekada manęs neras ir iš mano tėvo tuo labiau nieko neištrauks. Jis kažką primeluos jiems apie mane ir jų nuomonę kardinaliai pasikeis."

Pramerkiu akis jau pamatydama nebe savo draugus, o kambarį, kuriame esu laikoma. Pasukau galvą ir prie lango pamačiau Zayn, kuris stebėjo mane. Paklausčiau kokio velnio jis čia stovi, bet vos tik prasižiočiau tai sakyti mano gerklė pradėtu kraujuoti. Tai vienas iš Luko žaidimų.

-Išgydžiau tavo kaklą, nes jis atrodė kraupiai. Be to tau pūliavo jau,-priėjo arčiau.

Paliečiau savo kaklą jau nebejausdama skausmo. Sunkiai atsisėdau ir pažiūrėjau į savo rankas. Jis vėl suteiks man viltį iš čia dingti ir pasitrauks lyg jam tai nerūpėtu. Galbūt ir nerupi, bet tai mane skaudina. Ir velniškai.

-Aš nepasitrauksiu,-pasilenkė prie manęs.-Ne tada, kai žinau ko man reikia.

TAIGI NUSPRENDŽIAU, KAD NIEKO NESUPRENDŽIAU. Manau darysiu taip, kad rašysiu trumpas dalis, bet tuo pačiu stengsiuosi ir į priekį prirašyti ir kartais jumis palepinti ilgomis dalimis ;)

KOMENTUOJAME!