Mafijozo Sesuo

Keturiasdešimt šešta dalis

Ievos pozicija:

- Ačiū, kad įkalbėjai Audrių tave atvešti pas mane,- su šypsena tariau draugei.
- Jis labai nenorėjo, ypač po to įvykio su Eidenais,- liūdnokai tarė Sofi, nes jos su Paule buvo jau labai ilgą laiką draugės.
- Kaip Paulė?- taip pat liūdnai paklausiau.
Sofija tik nusijuokusi tarė:
- Ji dabar savo brolį kankina ir vis klausinėja, kodėl jis pašovė tave. Prieš kelias dienas buvom susitikusios ir ji sakė, kad labai gailisi dėl to ką padarė jos brolis tau.
- Reikės kada nors su susitikti ir pasikalbėti, bet jei ją sutiksi pasakyk, kad aš jos nekaltinu.
- Gerai,- kai ji atsakė aš pastebėjau, kad draugė nori kažko paklausti.
- Nagi klausk,- linksmai paskatinau draugę.
- Ieva, ar tu visdar nekalta?- nedrąsiai paklausė ji.
- Kartais norėčiau būt nekalta, bet Mantas ilgai man tokiai neleistų būt. Ir jei pamiršai mane buvo pagrobę, na ir žinai...- nesugebėjau pabaigti, nes tai prisiminus man pradėjo kauptis ašaros.
- Atleisk, kad priminiau tai,- liūdnai tarė Sofi.
- Nieko tokio,- ir nusivaliusi vieną ašarą, paklausiau,- o kaip tau su Audriumi?
- Na, tai šiek tiek sunku paaiškinti.
- Aiškink,- paliepiau draugei.
- Na mudu dar to nedarėme, bet planuojame. Beto vienas kitam siunčiam šiek tiek asmeniškas nuotraukas.
- Fui, o judu tikrai šlykštūs, dar pasakyk, kad pati tai su savimi darai,- vos man pasakius paskutinius žodžius, ji išraudonavo lyg burokėlis,- pasakyk, kad tu juokauji.
- Tau gerai, nes tu su Mantu gyveni, o mudu su Audrium ne, nes mano mama jei sužinotų, ką darytume, ji mus atskirtų.
- Tu manai, kad mano mama Manto nenužudytų, jei sužinotų, kad jis verčia mane su juom mylėtis.
- Tai tavo mama nežino?- sutrikusi, bet tuo pačiu nustebusi paklausė Sofija.
- Ne nežino, apie tai žino tik Martynas, nes jam papasakojo Mantas.
- Juk žinai, kad turėsi jai apie tai papasakoti?- ramiai ji paklausė.
- Žinau, bet tikiuosi, kad Mantas jai tai pasakys ir manęs ten nebus.
Draugė iš manęs nusijuokė ir iš to išaugo nesustabdomas ir neaiškus juokas. Visai kaip seniau.
- Kaip aš pasiilgstu to mūsų nesuprantomo juoko,- linksmai tariau.
- Aš irgi,- ir sudaužėm kumščiais.
Dar šiek tiek pakalbėjom, bet kaip ir visada nereikšmingai.
- Gal jau važiuojam?- įėjęs į virtuvę paklausė Audrius.
- Na gerai,- tarė draugė ir mudu su Mantu juos išlydėjome.
Kai išlydėjome abu atsigulėm ant sofos ir pradėjom žiūrėti filmą. Kadangi jis buvo mane apsikabinęs per nugarą, aš jaučiausi labai saugi ir netykėtai užmigau.