MOONS (Z.M.)

2 SKYRIUS. 6 DALIS

Po lėto einu link apačios. Aš galiu valdyti savo kūną, galiu kalbėti ir eiti kur noriu. Lukas ištesėjo pažadą ir padarė mane vėl normalią, bet turėjau jam irgi pažadėti, kad nebėgsiu. Nebandysiu bėgt nuo jo, nes tai beviltiška, jis mane pagaus.

-Kaip jautiesi?-išgirdau Luko balsą netoli savęs, kas privertė mane krūptelti.

Atsisukau jį ir menkai šyptelėjau. Jis nusiskuto barzdą. Galiu pripažinti, kad jis atrodo gražiau ir kiek jaunesnis. Dabar matau jo ir Zayn panašumus.

-Gerai, nebenoriu grįžti į aną stadiją,-sušnabždėjau.

-Turi manęs klausyti, supranti tai? Aš išvažiuosiu šiandien ir tu liksi visiškai viena iki rytojaus.

-O kur Zayn su Evelina?-sutrikau.

Ne jau jie išvažiavo? Zayn ir vėl man pamelavo. Kodėl aš nustembu? Jam nerūpi mano jausmai. Arba vėl kažkas nutiko. Visada nutinka. Šįkart sapne regėjau Evelina ir ji neatrodė, kaip kalė, kuri nori mane pašalinti. Tai darosi vis painiau.

-Jie išvažiavo. Turėtum suprasti, kad jausmai mano broliui tave skaudins. Jis myli Evelina,-sumurmėjo.

Nieko jam nesakiau tik liūdnai šyptelėjusi nuleidau galvą. Nuėjau į virtuvę ir atsisėdau ant kėdės. Žinau, kad Lukas teisus, bet aš negaliu taip paprastai pamiršti pirmo vyro savo gyvenime. Aš vis dar myliu jį, nors jis ir yra didžiausias niekšas. Didesnis nei mano tėvas.

-Pasidaryk valgyti ir būk namie. Nebūk lauke ilgai, aplinkui pilną vilkų,-pasakė Lukas.

-Gerai,-neatsisukusi linktelėjau, nors nesu įsitikinusi ar jis matė.

Neužilgo išgirdau, kaip jis išeina iš namų, o pro virtuves langą mačiau jį išvažiuojant. Turėčiau paieškoti ko nors naudingo jo kambaryje.

Pakilau nuo kėdės ir greitai nubėgau iki jo kambarį. Lėtai pradariau duris ir įėjau į kambarį. Jis tvarkingas. Atsisėdau prie rašomo stalo ir atidariau stalčių, kuriame radau kažkokių keistų miltelių. Aš žinau juos. Tokie patys buvo mano pakabutyje, kuri Zayn kelis kartus rado. Vis dar neišsiaiškinau ką jie reiškia.

Pravarčiau lapus, kurie buvo tik namo dokumentai ir įkišau ranką gyliau į stalčių apčiuopdama dėžutę. Ištraukiau ją ir atidariau pamatydama daug nuotrauką ir kelias vaizdo kasetes. Jaučiau, kaip mano kvėpavimas pradeda trūkinėti, nes nuotraukose buvau aš. Nuo kūdikystes iki paauglystes. Kas per velnias čia vyksta? Paėmiau vaizdo kasetes ir priėjau prie televizoriaus. Įkišau ją ir atsisėdau ant žemes.

„Deqiun." Išgirdau savo vardą, ir galiausiai pasirodė vaizdas kur Lukas laiko mane ant rankų dar visiškai mažute. "Noriu, kad ji būtu vardu Deqiun."

„Tai keistas vardas Lukai." Nusijuokė mano tėtis.

Prie jo stovėjo Zayn ir stebėjo mane. Zayn atrodo lygiai taip pat, kaip ir dabar. Vadinasi jam tikrai daugiau metu, nei atrodo.

„Žinau, bet jai tinka. Ji tokia, kokia ir mačiau Zayn vizijoje. Tavo jėgos tikras stebuklas." Nusijuokė Lukas.

Jis atrodo laimingas ir geras, nors toks nėra. Kodėl jis taip džiūgauja dėl mano gimimo? Negaliu patikėti, kad mano vardas yra jo sugalvotas. Man sakė, kad mama ji pamatė ligoninėje. Rudaplaukis paguldė mane į lovytę ir įteikė čiulptuką. Zayn lėtai priėjo prie lovytes ir nusišypsojo. Jam pradėjus lenktis vaizdas dingo. Po velniais. Atrodo Lukas lyg žinodamas ankščiau išjungė vaizdo įrašą. Dabar dar sunkiau suprasti, kam aš Lukui reikalinga.

Gerai visgi nusprendžiau baigti istorija, bet merginos nesitikėkite iš manęs dažnai keliamų ILGŲ dalių. Tiesiog man daug darbų atsirado, dvyliktokes mane supras. Be to nemalonu, kai jūs nepaliekate komentarų. Ir tegul neįsiterpia tos protinguolės, kurios mano, kad prašau gerų komentarų arba kad jų iš vis nereikia, nes rašome dėl savęs. Rašyčiau dėl savęs nekelčiau niekur. Nepažįstu nei vienos merginos, kuri rašydama istorija nenorėtu gauti kelių komentarų. Ir tai ne vien žodis „TOBULĄ" (kas irgi pradžiugina, nes kažkam tai yra tobula). Mes rašome 400 (mažiausiai, bet jau aš) žodžių, kai kurios net po 1000 žodžių parašo (te laimina jus dievas mano mielosios), taigi manau nėra sunku parašyti 1/2 sakinius ;) PAGARBA ir vien dėl jų rašau tos kurios komentuoja i duoda man motyvacijos !