Swindler - (I)

20.

Atsisėdusi ant vonios krašto švelniai nuėmiau jau krauju permirkusį tvarstį nuo Styles peties ir iš karto ant šautinės žaizdos užpurškiau dezinfekuojančio purškalo.

- Norėjau pasikalbėti apie... vakar, - pradėjo kalbėti agentas laisva ranka pasitrindamas savo kaklą ir aiškiai pastebėjau, jog jis jaučiasi nepatogiai kalbėdamas apie tai su manimi.

- Nebijok, niekas nieko apie tai nesužinos, - patikinau jį nuo spintelės paimdama jau paruoštą naują ir švarų tvarstį su tepalu ant jo. Švelniai užlipdžiau tvarstį ant jo peties ir patryniau jo kraštus, kad geriau prikibtų.

- Ačiū, - padėkojo jis man savo rankas uždėdamas man ant klubų ir sukikenau, kai jis savo veidu trenkėsi man tarp vis dar laisvų krūtų, kurias dengė tik tamsiai mėlynas agento chalatas.

- Man reiktų apsirengti, - tyliai tariau paveldama vyro garbanas ir prikišau savo nosį įkvėpdama jų aromato. Styles plaukai vis dar buvo drėgni po rytinio dušo. - Ir susirišk šiandien plaukus. Tau tinka tas kuodukas, - sumurmėjau nusišypsodama.

- O gal geriau man supink plaukus? - Jis pasiūlė, kas privertė mane balsu nusijuokti. - Aš rimtai, - pridūrė Harry pakeldamas galvą ir taip savo žaliom akim pažvelgdamas į mane.

- Kaip nori, kad supinčiau? - Kikendama paklausiau nuo spintelės pagriebusi savo šukas ir nenustodama kikenti pradėjau šukuoti plaukus. Styles atsuko man savo nugarą, kad man būtų patogiau.

- Supink man eglute, - vaidindamas susimąsčiusi pranešė ir tuoj pat pradėjau jam pinti plaukus. Veidrodžio atspindyje mačiau, kaip agentas šypsosi ir man pačiai tai kėlė šypseną.

  Supynusi kasą iki pat galiuko surišau savo gumyte jo plaukus ir apėjusi jį atsistojau jo priekyje.

- Atrodai... mielai, - juokdamasi tariau ir net nespėjau susivokt, kaip jo lūpos atsirado ant manųjų. Net nedvejodama atsakiau į jo bučinį ir rankomis apsivijusi jo kaklą prisitraukiau jį arčiau savęs. Man patiko jo lūpos ir tai jau net buvo geriau už narkotikus.

- Kodėl mes vakar nepasimylėjom? - Staiga jis paklausė atsitraukęs trumpam nuo mano lūpų. Kiek sutrikau, bet atsakymą žinojau.

- Kadangi žinau tavo praeitį, tad nemaniau, kad vertėtų skubėti. Jau ir dabar bijau, jog nepradėtum to, nuo ko taip ilgai bėgai, - rimtai tariau ir jo veide pamačiusi mažą šypseną taip pat nusišypsojau.

- Per daug stengiausi, kad visa tai sugriūtų per vieną kartą. Ir ačiū, - jis man padėkojo ir pakštelėjęs į lūpas paliko mane vieną vonioje, kad galėčiau susitvarkyti.

  Iš lėto, neskubėdama užsidėjau švarų apatinį trikotažą, kojomis užsitempiau juodas pėdkelnes ir apsivilkau raudoną suknelę. Šiandien keistai mane traukė ant elegancijos.

- Tu greit? - Paklausė manęs iš kitapus durų Styles.

- Jau gali įeiti, - pranešiau ir atsistojusi priešais veidrodį su šukomis rankose. - Gali užtraukti suknelės užtrauktuką? - Paprašiau jam įžengus į mažą patalpą ir atsistojus šalia manęs. Harry mitriai užtraukė mano suknelės užtrauktuką ir pažvelgė man į akis pro veidrodžio atspindį.

- Šiandien tu man reikalinga darbe, - pranešė man agentas.

- O kam? - Sutrikusi pažvelgiau į jį.

- Nežinau, tiesiog man skambino ir sakė, jog turiu atvykti su tavimi, - sumurmėjo jis nusukdamas akis ir taip supratau, jog jis meluoja.

- Gerai, - nežymiai linktelėjau ir apsisukusi dabar jau aš išėjau iš vonios palikdama jį vieną.

<...>

- Greičiau! - Sušuko Harry viršininkas ir visi kažkur pradėjo bėgti. Jau buvau be pradedanti muilintis, bet Harry sugriebė mane už rankos ir pradėjo temptis kartu su savimi.

- Kas čia vyksta? - Per tą triukšmą šūktelėjau jo paklausdama ir Styles staiga mane įstūmė į mažą patalpą, kur buvo daug ginklų. Išsigandusi pažvelgiau į jį ir jam staiga priėjus prie manęs susigūžiau.

- Išsiaiškinome, jog Taylor ir tavo sesuo su dvyniais suplanavo narkotikų ir ginklų siuntos perdavimą, tad dabar mes visi ruošiamės į pasalą. Mums reikia tavo pagalbos, - agentas savo skvarbiu žalių akių žvilgsniu pažvelgė į mane ir tada aš prisiminiau, ką man vakar sakė Ky.

  Ir aš visiškai pamiršau, kad šiandien turėjau susitikti su juo.

- Kam aš jums ten reikalinga? - Apsimestinai šaltai paklausiau jo. Bijojau, kad kažkas nenutiktų jiems.

- Pirmiausia man pasakyk ar tu nori toliau būti mafijos dalis ar nori būti tokia, kaip aš? - Jis manęs paklausė ir nuo tokio jo klausimo sutrikau.

- Aš... nežinau, - sumurmėjau stipriai užsimerkdama. Nežinojau ar aš esu pasiryžusi apleisti savo gaują ir vėl būti normali mergina. Per tiek metų smurtas ir tas pavojingas gyvenimas jau įaugo į mano kraują.

- Mes norim sugauti tavo seserį, - pranešė jis man ir pajaučiau jo kvėpavimą visai šalia lūpų. - Žinau, kad tau tai bus sunku, bet tau tik reiks ten pasirodyti ir lyg ir nuraminti įtampą, kad jie bent kiek atsipalaiduotų ir nebekreiptų tiek dėmesio į sargybą, - sumurmėjo jis.

  Lėtai atmerkiau savo akis ir nurijusi susidariusį seilių gumulą įsistebeilijau į jo smaragdines akis. Ką tiksliai žinojau, kad kažkas jame mane traukia.

- Aš sutinku. Bet tik prašau: nepaleisk manęs ir nepalik vienos, - paprašiau jo ir iš karto pajaučiau jo putlias lūpas ant savųjų.

<...>

  Viskas vyko taip, lyg kokiame veiksmo filme. Visi geriausi agentai susirinko prieplaukoje prie seno fabriko ir aš buvau tarsi masalas saviškiams.

  Smarkiai besidaužančia širdimi įėjau į pastato vidų, kur tvyrojo beveik mirtina tyla, tik girdėjosi mano žingsniai ir sutrikęs kvėpavimas. Nenorėjau įduoti saviškių, nes netgi dėl jų aš patekau į kalėjimą, bet ir nenorėjau nuvilti Harry.

- Claire! - Suspigo Rebeca ir puolė man į glėbį mane apkabindama.

  Net nespėjau susivokti, kaip ji buvo išplėšta man iš rankų ir kaip tik tą akimirką pamačiau į pastatą suplūstant masę agentų su ginklais ir neperšaunamomis liemenėmis.

  Mačiau pilną paniekos sesers žvilgsnį ir ji tikrai suprato, jog tai pasala. Stengiausi išlikti rami, bet supratau, jog tai beveik neįmanoma.

  Suskydau. Mano skruostu nuriedėjo viena ašara, kuri parodė kaip man skauda.

- Nurimk, - švelniai tarė iš kažkur šalia manęs išdygęs Harry ir iš karto pajaučiau jo rankas sau ant liemens. Nebe susivaldžiusi atsisukau priekiu į jį ir apsivijau rankomis jo liemenį, taip prisiglausdama prie kietos jo krūtinės, kurią dengė neperšaunama liemenė.

- Dabar ji manęs nebekęs, - sukūkčiojau į jo kaklą. - Dabar nieko nebeturiu, - verkiau įsitvėrusi į agentą, lyg jis man būtų pats pačiausias ir vienintelis.

- Tu turi mane, - tyliai sumurmėjo man į plaukus, kas mane keistai nuramino. Tai tikrai mane vertė pasijusti geriau.

  Jis arba labai geras psichologas ir aktorius arba kalba tikrai nuoširdžiai, kad tai mane taip veikia.

Prašau parašyti kas gerai, kas blogai :))
Kitaip negausit naujos dalies :D