Išgirdau barbenimą į duris. Lėtu, aptingusiu žingsniu nutipenau link jų.
"Karleen Frances Quinzel?" Žemas laišknešio balsas pasiekė mano ausis.
"Harleen" pataisiau. "Taip, tai aš" palinksėjau galva.
"Jums laiškas iš Arkhamo psichiatrijos klinikos" ištraukęs iš savo 'lagaminėlio' ir įdavė man laišką į rankas.
"T-taip, žinoma, ačiū i-ir viso" užsižiūrėjusi į laišką bandžiau atsisveikinti su laišknešiu. Greitai uždariau duris ir atplėšiau laišką.
"Karleen Frances Quinzel, sveikiname! Jūs priimta dirbti rezidente Arkhamo psichiatrijos klinikoje! Jūsų CV mus tiesiog sužavėjo! Norėtumėme susitikti su jumis 2016-11-03, 15.00 Arkhame. Lauksime! Pagarbiai nuo Arkhamo asociacijos." Garsiai perskaičiau laišką.
"Aš Harleen. Ir ęia suklydo mano vardą" kiek pyktelėjusi, tačiau laiminga prunkštelėjau.
Rytoj pirma diena Arkhame. Pirmas kartas kai aš peržengsiu jo slenkstį, sveikinsiuosi su kitais psichiatrais.
Negaliu patikėti. Aš dirbsiu arkhame. Tai buvo kone laimingiausia diena mano gyvenime. Arkhamas-mano tikslas dėl ko aš taip sunkiai dirbau ir mokiausi. Dirbti su specialistais-mano svajonė.
Gauti iššūkių, dirbti su pavojingiausiais ir sudėtingiausiais atvėjais... tai viskas ko aš siekiau savo gyvenime. Mano mintis pertraukė skambutis.
"Klausau" nedrąsiai atsiliepiau.
"Harls! Man reikia tavęs šiandien! Uhhh aš tokia laimingaaa!" Į ragelį šūkavo Jenny. "Šiandien mes einame apsipirkti, tiek daug turiu tau papasakoti" jos balsas buvo toks džiaugsmingas.
"Jenny, atleisk, šiandien tikrai negaliu. Galbūt kitą kartą?" Bandžiau taktiškai atsakyti.
"Uhh, nebūk nuoboda, Harleen. Eime, kas gali būti svarbiau už išpardavimą?!" Jos nesubrendęs balsas priekaištavo man per mobiliojo ragelį.
"Jenny, tikrai. Rytoj mano pokalbis Arkhame, noriu pasiruošti"
"Eik sau... eik sau!" Jaučiau jos nuostabą ir netyčiomis nusišypsojau.
"Taip, žinau..." man nespėjus pabaigti sakinio, Jenny mane pertraukė.
"Tu rimtai nebijai?" Jos balsas persimainė į rimtesnį nei kalbėjo anksčiau.
"Ko? Juk dirbsiu ne Belle Reve, o psichiatrijos klinikoj"
"Bet... aš ten nei kojos nežengčiau vietoj tavęs" jau neramiu tonu kalbėjo man Jen.
"Kodėl? Ten visiškai saugu, kameros, apsauginiai ir visa kita..." atkirtau.
"O kaip dėl J? Jis per kameras, apsauginius ir tą tavo 'visa kita' buvo pabėgęs jau ne vieną kartą. O jei jis užsikabins už tavęs?" Jos balsas jau buvo šiek tiek persigandęs kas privertė sunerimti ir mane.
"Neįsigilinau į tai..." nutęsiau sakinį.
"Žinai, ar tu įsitikinusi, jog tu nori rizikuoti? Jei jis vėl pabėgs?" Jos žodžiai skambėjo taip grėsmingai. Tai vertė mane abėjoti savo pasirinkimu.
"Galbūt reiktų dar pagalvo... ne, aš įsitikinusi. Aš tam ruošiausi visą savo gyvenimą. Tam negali sutrukdyti nei tėtis, kuris tam prieštaravo, nei tavo žodžiai, nei psichas pabėgęs iš Arkhamo." Tvirtai tariau ir išjungiau pokalbį.
Įsijungiau laptopą ir ėmiau naršyti tema "arkhamas, Jokeris" tačiau nieko neradau. Tai tikriausiai slepiama. Pagaliau po ilgų ieškojimų atradau medžiagos.
"Žiaurusis klaunas-žudikas pravarde 'Jokeris' vėl pabėgo iš Arkhamo, sustiprintos apsaugos psichiatrijos klinikos."
Nurijau susidariusį gumulą gerklėje. Jaučiau kaip pulsas pagreitėja. Greitai išjungiau kompiuterį.
"Vizkas Gerai, H. Tai tik beprotis. Jis nesutrugdys tau" nuraminau save ir nuėjau miegoti. Rytoj manęs laukia sunki diena.
•••••••
Sveikiiii! Tai štai, mano nauja istorija! Dabar yra jau labaiiii daug Jarley versijų, tačiau jos (wattpade) yra daugiausia anglų kalba. Nutariau padaryti savo versiją, kaip viską įsivaizduoju aš, parašyti lietuviškai. Tai... tikiuosi jums patiks^^ vote🌟Credits: dc comics, batman:animated series (mad love), suicide squad.
ESTÁS LEYENDO
Miela beprotybė//JokerxHarley fanfic
FanficJi visą savo gyvenimą pašventė mokslui. Kai kiti džiaugdavosi siausdami klubuose, ji kaip pridera gerai mergaitei, likdavo namie ir skaitydavo knygas. Tačiau net ir stipriausius protus pasiglemžia tas žudantis ir deginantis jausmas "meilė".