Anna Clark:
Joe atsisėdus ant kedės pradėjau valyti kraują iš jo praskelto antakio. Taip jie su Joe susimušė ir gana stipriai. Joe suinkštus iš skausmo pagaliau prabilau aš:
- Pats kaltas, kad sukėlei peštynes.- sumurmėjau.
- Jis apie tave kalbėjo nepadoriai.- tarė jis ir sugniaužė kumšti.
- Jis taip ir ankščiau kalbėjo.- menkai šyptelėjau.
- Bet ne taip. Jis sakė, kad tave patvarkė. Pati supranti ką tai reiškia. Ar tai tiesa?- jam paklausus šio klausimo gana grubiai užklijavau pleistra ir sukryžiavau rankas ties krūtine.
- Ar aš tau kada nors melavau?- susiraukiau.
- Ne, bet...
- Aš apie tavo buvusia mergina neklausinėju. Pagal Zayn tu pasielgei blogai, bet aš tavęs nieko neklausinėju.- pertraukiau jį.
- Atleisk man, mažute.- jis paėmė mane ant rankos ir pasisodino ant kelių.
- Myliu tave ir tikrai nepadaryčisau nieko panašau į tai apie ką kalbėjo Zayn.- šyptelėjau ir pakštelėjau jam į lūpas.
<...>
Grįžus namo nusiaviau batus ir jau ketinau eiti į kambarį, kol manęs nesutapdė mama stovinti vidurį koridoriaus.
- Ar kažkas atsitiko?- paklausiau ir užkišau ant veido pesimaišančia plaukų sruogą už ausies.
- Tu visada kažkur išeini ir grįžti vėlai vakare arba išvis negrįžti.- mama sukryžiavo rankas ties krūtine.
- Mama man septiniolika, kas čia tokio?- susiraukiau.
- Na ir kas, kad tau septiniolika? Tu pamiršti savo pareigas namuose.- piktai tarė jis.
Kelias sekundes patylėjus mama vėl prabilo:
- Duok telefoną.- ji griežtai tarė.
- Aš jį sudaužiau. Nebeturiu jo.- pamelavau.
- Tada atimsiu kompiuterį.- ji suirzusi tarė.
- Kompiuterio man reikia mokslams.- tariau.
- Tada mašina paimsiu.- ji nenusileido.
- Bet su kuom aš važiuosiu į mokyklą?- paklausiau.
- Gerai... Tada jokio Joe.- šįkart ji tvirtai tarė.
- Bet tu negali uždrausti man!- neištvėrus surikau.
- Aš nesuprantu kas su tavimi pasidarė. Kol gyveni šiuose namuose yra mano taisyklės.- mama ramiai kalbėjo.
- Tai su jumis čia kažkas negerai.- sumurmėjau.
- Ką pasakei? Viskas. Iš tavęs atimami dienpinigiai.- mama supykusi tarė.
- Mama! Iš ko aš valgysiu?- susiraukiau ir vėl.
- Eisi ir pati užsidirbsi.- pareiškė ji.
- Mama jūs negalit su manimi taip elgtis! Aš juk jūsu dukra!- surikau.
- Anna mes tave tikrai mylime, bet taip kaip elgiesi tu... Pastarasias dienas tu visai kitokia nei buvai ankščiau.- kalbėjo ji.
- Žmonės keičiasi.- sukryžiavau rankas ties krūtine.
- Tau tie broliai daro blogą įtaką, nenoriu jų daugiau matyti su tavimi.- tarė ji.
Supykusi greit užlipau laiptais ir įėjus į kambarį garsiai trenkiau durimis.
Pasiėmusi lapą mėginau pabaigti mūsų su Zayn projektą, kad kuo mažiau man tektu su juo susitikti.
<...>
Susitikus su merginomis viską joms papasakojau. Na jos regavo gana įprastai, nes tai buvo ne jų problemos.
- Galėčiau pakalbėti su viršininku kavinėja, gal ten atsirastu darbas.- tarė Kenna.
- Nuo kada tu dirbi?- nusijuokė Camila.
- Nuo tada kai man mama taip pat atėmė dienpinigius.- blondinė trūktelėjo pečiais.
- Žinoma pakalbėk jei tik gali. Gi reikės iš kažko piltis kura mašinai.- pavarčiau akis.
- Vistiek nesuprantu kaip taip gali elgtis mamos...- numykė Sindy.
- Paprastai. Jos bando taip išauklėti.- paaiškino Camila.
- Na mus reikėjo auklėti kai mums buvo penkeri.- tariau ir sukryžiavau rankas ties krūtine.
- Ar tik ten ne gražuolis tavo kaimynas.- nusijuokė Camila ir jam atsisukus į mus ji jam pamojavo.
- Ką tu darai?- susiraukiau.
- Ji flirtuoja.- pavartė akis Sindy.
- Matau ir tai yra labai šlykštu.- vėl susiraukiau.
- Sveikos paneles.- Zayn priėjo prie mūsų.
- Labas.- Camila jam šyptelėjo.
- Ko tau reikia?- sumurmėjau.
- Jei atvirai kalbėjau ne su tavimi, o su tavo gražuole drauge.- tarė jis, o aš tik pavarčiau akis.
- Einam.- tariau merginoms, bet Camila nepajudėjo iš vietos.
- Camila!- tyliai suriko Kenna.
- Kas yra merginos?- Zayn nusišypsojo šelmiška šypsenėle.
- O varge! Nėjau nesupranti, kad niekas tavęs nenori? Ar ne merginos? - atsisukau į jas.
- Aš noriu.- nusišypsojo Camila.
- Camila užsičiaupk gadini jos bairį.- pavartė akis Kenna.
- Mažute, dedu galvą, kad visos šitos merginos manęs nori. Įskaitan ir tave.- jis priėjo gana arti, kad galėjau jausti jo kvepavimą atsimušianti į mano veidą.
- Labai suklydai, bent jau dėl manęs.- tariau ir suraukusiu antakius nuėjau lauk nuo jo taip pat iš paskos mane nusekė mano draugės.
- Kas čia buvo?- išsižiojo Kenna.
- Nieko?- atsakiau klausimu.
- Kaip tai nieko? Galėjau jausti tvyrančia įtampa tarp jūsų, o tai rodė, kad tarp jūsų kažkas vyksta.- paaiškino Kenna.
- Suklydai.- užverčiau akis į viršų.
- Aš gerai tave pažįstu ir žinau, kai tu meluoji, o dabar pasakok kas tarp jūsų vyksta.
###
Ech dalis trumpa ir nuobodi.
Atleiskit kita pasistenksiu parašyti dvigubai geresne.
YOU ARE READING
Purvinas Žaidimas
Fanfiction"... Nes tik tokia beprotė kaip aš, galėjau įsimylėti tokį bejausmį kaip jis."