Miela beprotybė//JokerxHarley fanfic

1.7

(Pasijunkite dainą jei norite geresniam efektui!^^)

[Po dviejų savaičių...]

*********
Mano ilga, baltos suknelės uodega, slinko palei žes labiau išpurvinant tobulai išbalintą audinį.

Mano oda buvo išblyškusi ir purvina nuo žemės. Aplink mane tvyrojo rūkas.

Sekundėlei sustojau. Pajaučiau šaltas rankas iš nugaros abglėbiančias manąsias.

Išlėto užmerkiau akis. Lyrinė muzika vis garsėjo.

Po truputį ėmėmia siūbuoti pagal muziką.

"Harleen... tu nuostabi" švelnus J šnibždesys pasiekė mano ausis.

Man buvo labai gera. J lėtai kvėpavo į mano kaklą, švelniai apkabinęs.

"Harleen, tau laikas" po kurio laiko Jokeris atsitraukė nuo manęs.

Sutrikau ir atsisukus į jį suakmenėjau.

"Harleen, kelkis" pajutau deginantį skausmą krūtinės ertmėje. Suklupau ant žemės.

"Oh, Harley, buvai mano mėgstamiausias žaisliukas" garsus klauno juokas vėl nuaidėjo mano galvoje.

Jaučiau kaip vis giliau ir giliau smingu į žemę. Mano plaučiai užsipildo žemės...

**********

"Pagaliau" blankios šviesos pasiekė mano akis.

"Harleen. Pagaliau" pažįstamas siluetas prišoko prie manęs.

Negalėjau ištarti nei žodžio. Nors tai tik sapnas, burnoje vis dar jaučiau drėgną žemių skonį.

Po poros minučių mano akys vėl apsunko. Atsibudau po nežinia kiek laiko nežinomoj aplinkoj.

"Kur aš..." numykiau. Pagaliau žodžiai ištrūko iš mano gerklės.

"Tu ligoninėje" Nerišlus ir drebantis Jenny balsas pasiekė mano ausis.

"Kas nutiko?" Neprisiminusi paskutinių įvykių klustelėjau.

"Po to kai... na... žodžiu, po įvykių Arkhame, tu įkritai į gilią komą" jos žvilgsnis keistai nusisuko nuo manęs.

Ėmiau giliai ir greitai kvėpuoti.

"Nusiramink, Harleen. Viskas gerai. Na, beveik" jos žvilgsnis vėl supanikavo.

"Kas dar?" Uzsidengiau ranka veidą.

"Arkhamas, na tiksliau profesorius Fliksas, pareiškė ieškinį dėl to ką padarei... nes... tą dieną jis tavimi ne itin pasitikėjo ir įtaisė tavo kabinete kameras. Tau jau dabar uždrausta dirbti betkokioje psichiatrijos klinikoje."

Prieš mano akis pralėkė visi įvykiai. Arkhamas, J, bučinys, kameros ir visas kitas mėšlas...

Manyje tiesiog ėmė kunkuliuoti nenumaldomas pyktis.

"Viskas gerai. Aš suprantu" bandžiau užgniaužti deginantį skausmą savy.

"Harleen Frances Quinzel" storas daktaro balsas pasigirdo prie durų.

"Ar jai viskas gerai?" Susirūpinusi klausinėjo Jen.

"Na, taip... nevisiškai. Komos priežastis-sunkus elektros posrūvis į smegenų erdvę. Kitaip sakant, gavus tokią elektros dozę, jūsų smegenys tarytum užsiliepsnojo iš vidaus. Dėl to įvyko cheminės reakcijos ir... Harleen, tu tapai pusiau... metažmogumi. Tai reiškia pusiau žmogų kuris turi antgamtinės prigimties. Man labai gaila"