Miela beprotybė//JokerxHarley fanfic

1.8

J išnešė mane ant rankų iš ACE chemical. Įsėdome į jo mašiną ir paspaudėm visu griečiu tolyn.

Nusileidau mašinos veidrodėlį. Aš psikeičiau... Mano oda visiškai išblyško.

Plaukai taip pat, tik galai, viena pusė nusidažė mano mėlynų marškinių spalvai pasisklaidžius chemikaluose, o kita, nuo rausvos J marškinių spalvos.

Mano drabužiai buvo išdegę ir išplyšę. Kaip ir Jokerio.

"Žinai ko tau dar reikia, kad būtum panašesnė į mane?" Atsisuko iššiepdamas savo metalu aptrauktus dantis.

"Atvažiavom" nusijuokė man papurčius galvą.

Išlipus, J pagriebė mano ranką ir nusitempė į tatuiruočių saloną.

"Meistre, dar vienas užsakymas" spragtelėjo pirštais ir po poros sekundžių prisistatė tatuiruota galva.

"J, ant tavo kūno jau tuoj nebeliks joms vietos" nusijuokė pasiėmęs adatą į rankas.

"Šį kart ne man, šį kart šiam nuostabiam sutvėrimui, vardu Harley" jam tai ištarus šyptelėjau.

"Oh, mergina. Tigrą, mantį, rožę nugaroje?" Taisėsi įrankius.

Nuryjau seiles gerklėje. Išplėčiau akis ir pažvelgiau į J.

"Ar pasitiki manimi?" Nusijuokė. Aš palinksėjau galva. Jokeris kilstelėjo mane ant stalo, liepė atsigulti ir užsimerkti.

Pora minučių jie kartu tarėsi, kas man nepatiko. Tiesą pasakius, aš net truputį bijojau.

"Tau patiks" nusijuokė prisėdęs prie manęs.

Pusvalandį jaučiau skausmą po savo akimi. Tačiau, tai buvo daugiau malonus skausmas. Ace chemical skaudėjo šimtą kartų labiau.

"Tau patinka?" Įdavė veidrodėlį į rankas.

"Tobula, Pyragėli" pasičiupinėjau paakę. Po ja puikavosi širdelė. Mano veidą nutvieskė šypsena.

"Sakiau tau patiks" kilstelėjo mane nuo stalo žemyn. Porą minučių J apžiūrinėjo mūsų apiplyšusius ir išdegusius nuo chemikalų drabužius. Galiausiai sumokėjąs vėl griebė mano ranką ir išlėkė pro duris. Isėdome į mašiną ir vėl patraukėme šalikeliu nenumaldomu greičiu.

Važiavome ne trumpą distanciją, kol privažiavome apleistą pastatą. Iš išorės jis šiek tiek aplūžęs ir niūrus. Išlipome iš automobilio.

"Kur mes, J?" Priėjau prie Jokerio ir suėmiau jo ranką.

"Mes namie, mieloji" truktelėjo mane už rankos ir įlėkė vidun.

Iš vidaus prie pat durų stovėjo trys apsauginiai.

"Oho..." nusistebėjau įėjus vidun. Iš išorės gal ir atrodė aplūžęs ir senas, bet viduje... viduje jis buvo nuostabus. Viskas peižiūrėta ir sutvarkyta. Aplink žydėjo augalija.

"Ir kaip tau naujieji namai?" J tyliai sušnibždėjo man į ausį.

"Nuostabūs" nusišypsojau. Jis vėl mane timptelėjo ir mes nusileidom žemyn į rūsį.

"Roko, Fernando ir visi kiti. Susipažinkite, tai Harley. Jūs klausysite jos kaip manęs ir elgsitės su ja kaip su manimi. Jei kažkam kažkas nepatiks..." J paėmė psitoletą, jį užtaisė ir nutaikė vienam iš savo parankinių į galvą.

"Jūs mirsit" pratęsė sakinį."na, kadangi dabar viskas gerai, mums jūsų neprireiks." padėjo ginklą ant stalo ir grįžo pas mane apkabindamas viena ranka per liemenį.

"Eime, parodysiu mūsų kambarį" sušnibždėjo į ausį prisitraukęs artyn ir aš šyptelėjau.

Jo namai buvo toki dideli ir gražūs. Aplink juos žėrėjo prabangūs kilimai ir paveikslai. Taip pat namuose lindėjo nemažai apsaugos.

Neilgai trukus atsidūrėme tamsiame kambaryje. Ant sienų buvo pripiešta daug šypsenų, prirašyta "ha ha ha" ir "kodėl taip rimtai?". Tai šiek tiek baugino, tačiau man tai patiko.

"Na, ryt nuvažiuosime apsipirkti, o dabar griebk šitą" mestelėjo iš savo spintos man raudonus didelius marškinius.

Nusisukus nusimečiau išdegusius drabužius ir užsidėjau marškinius. Jie man tiko tobulai, atrodžiau lyg su suknele.

"Atrodai nuostabiai, lėlyte" alkabino mane per liemenį ir pažiūrėjo į akis.

"Nepyk, turiu dar reikalų. Įsikurk, o aš turiu šiek tiek reikalų. Grįšiu vėliau" Paleido ir nušlepsėjo link durų.

"J..." Atkreipiau beeinančio dėmesį. "Ar pabučiuosi mane?" Palenkiau galvą ir vienu žingsniu priartėjau prie jo.

Jokeris prisiartino prie manęs ir įsisiurbė į lūpas. Ugnis perrėžė mane kiaurai ir tai... buvo tiesiog nuostabu.

"Kaip ir sakiau, turiu reikalų. Saldžių sapnų, Harley" vėl atsitraukė nuo manęs.

"Saldžių, Pyragėli" nusijuokiau ir jam išėjus kritau į lovą.

Šiandien kiesta diena. Keisčiausia, kad aš... kaip ir ne aš. Bet... naujoji 'aš' laiminga. Tai taip keista ir komplikuota. Tačiau kaip ir sakiau... aš laiminga.

Mano kūną vis dar krėtė skausmas. Odą kartas nuo karto perrėždavo adatėlės. Tai nebuvo malonu, tačiau dėl J, buvau pasirįžusi viską iškęsti.

Nors per šią dieną tiek patyriau, tačiau lengvai atsipalaidavau jausdama J kvapą aplinkui. Mano akys lengvai apsunko ir jaučiau kaip užmiegu...
••••••••••••••
(A/N)

Hey hey, štai ir aš su nauja dalim! Jei patiko ir norit kitų dalių, spaudžiam mygtuką vote🌟 ir būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę💬 ačiū labai visiems kas skaito!❤