Ostinas sustojo ir pakėlęs galvą žvelgė man į akis. Pribėgusi prie jo savo ranką atrėmiau jam į petį taip padėdama jam išsilaikyti ir nenukristi. Jo veidas buvo išbalęs, paakiai juodi, kaklo kraujagyslės priminė juodą spalvą.
- Ne, ne Ostinai prašau tik neužsimerk. Tu negali prarasti samonės.- rėkiau ir kita ranka bandžiau sustabdyti kraująvimą. Prada, Džeimis ir Martinas pamatę jį sužeistą atbėgo ir padėjo jį paguldyti ant žemės. Aš nusivilkau vilnonį megztinį, uždėjau jam ant žaizdos ir prispaudžiau. Jis rėkė iš skausmo, bet negalėjau leisti ir toliau bėgti kraujui.
- Amelija, sau-gokitės jo, jis man tai pa-darė.- Tai pasakęs jis pradėjo kosėti krauju. Tas padaras giliu įdrėskimu pradūrė Ostinui plaučius.
- Ką? Vilkai? Jie tai padarė?
- Ne.- tai pasakęs jis užmerkė akis.
- O ne!! Ne. Atsimerk! Prašau nepalik mūsų.- padėjau galvą jam ant krutinės, negirdėjau jo širdies plakimo, ranka apčiuopusi jo rieša nejaučiau pulso. Mano marškiniai buvo ištepti jo krauju kaip ir veidas, skruostai raudoni nuo ašarų. Prada klupėjo ant kelių šalia manęs nuleidusi žvilgsnį į savo susipynusius pirštus. Džeimis ir Martinas stovėjo už mūsų, saugojo užnugarį. Aš vis gulėjau ant jo krutinės, nenorėjau išsiskirti, taip lengvai jį paleisti.- myliu tave.
- Tai įvyko per mane. Jis mirė per mane. Jeigu tik tada būčiau buvus su Ostinu...taip nebūtų nutikę.- atsistodama surėkiau.
- Amelija, nustok save kaltinti.- atsisukdamas tarė Džeimis.
- Jeigu būčiau buvus su juo.. Taip nebūtų nutikę.- lyg užsikirtusi plokštelė kartojau tą patį ir įniršusi iš kumščio trenkiau į medį, taip kad jo medžių šakos sujudėjo.
Jau ruošiausi tai padaryti dar kartą, tačiau Martinas mane sustabdė paimdamas už liemens ir pakeldamas nuo žemės.
- Jei tu žalosi save padeties tikrai nepakeisi.- ramiai tarė Martinas ir paleido mane ant žemės.- Jis mums visiems buvo brangus. Mes visi jį mylėjom, mylim ir mylėsim, bet mes turim jį paleisti. Turim su tuo susitaikyt. Tokia buvo jo lemtis.
Aš apsisukau ir žvilgsnį nukreipiau į Ostino kūną, kai Prada staigiai pajudėjo, lyg kažko būtų išsigandusi.
- Amelija? Manau žinau kas jam tai padarė.
أنت تقرأ
I.K.G.M.07
حركة (أكشن)Mus nuo pat mažų dienų mokė žudyti. Kovoti už gyvybę, jeigu mums gręsia pavojus. Kovoti už šeimą, draugus. Vienintelis dalykas, kurį žinau geriausiai tai mirties kvapas. Tiesą sakant jis nėra jau toks blogas, kaip jį apibudina kiti. I.K.G.M.07 I...
