Help arba mano gyvenimo skausmas

1 SKYRIUS. 1 DALIS- Eilinė diena.

Stovėjau ant skardžio. Vėjas pūtė man į nugarą. Pradėjo lyti. Aš giliai įkvepiau ir... Šokau...
Atsimerkiau savo lovoje. Nubraukiau prakaitą nuo kaktos ir nusisukau į sieną. Jau kelios savaitės mane kankina panašūs košmarai. Apie savižudybę. Apie taip kaip prarasiu gyvybę. Apie savižudybę...
Taip atsimerkusi pragulėjau iki 7 ryto iki kol atėjo laikas keltis. Atidariau savo spintą ir ištraukiau juodas kelnes ir bliuzoną. Greitai juos apsivilkau ir nuo veido nusibraukiau savo tamsiai rudus plaukus ir susirišau juos į netvarkingą kuodą. Nė nežvilgtelėjusi į veidrodį išlėkiau iš kambario.

Sėdėjau pirmoje pamokoje ir bukai spogsojau kaip pro langą krenta snaigės. Buvo gruodžio pradžia ir artėjo Kalėdos. Aš jų nelaukiau. Nemanau, kad gausiu ko noriu...
Žvilgtelėjau į priešais sėdintį vaikiną, medaus spalvos plaukais ir pilkomis akimis. Atsidusau. Kaip norėčiau, kad jis į mane atsisuktų, pažiūrėtų į mano žydras akis ir pasakytų, kad myli. Bet jis man to nejaučia... Gal dėl to, kad jis mano senas draugas? Mes paprasti draugai jau 14 metų. Jeigu būtų man ką jautęs, per 14 metų, juk turėjo rasti progą? Jis atsisuko:
- Sveika, Akve.
- Labas, Tajau.
Mokytoja kostelėjo ir atsisuko į mane.
- Panele, Akvilina Meive Alekson. Gal manote, kad šią temą suprantate geriau už mane?
Nuleidau galvą. Mokytoja pašaipiai šyptelėjo ir nusisuko į lentą. Jai įtikdavo visi, išskyrus aš. Tajus atsisuko ir liūdnai man šyptelėjo.

Po 6 pamokų grįžau namo ir išsitiesiau lovoje. Pas mane netikėtai užėjo mama.
- Pas mus šiandien ateis Tajus ir jo šeima. Persirenk vakare.
Ir ji išėjo. Kai tik užsidarė durys mečiau į ją pagalvę. Ji niekada manęs nesuprato. Niekada...

Atėjo vakaras. Atsidariau spintą ir išėmiau savo juodąją suknelę ir apsirengiau. Pro duris į mane žvilgtelėjo mama ir nerišliai sumurmėjo:
- Ir vėl juoda,- tarė ji ir prabilo garsiau.- Leiskis žemyn, jie tuoj ateis.
Nusileidau žemyn ir atsisėdau prie stalo. Mes, aš, Tajus ir mano brolis Deividas, pavalgėme greitai ir nuėjome į svetainę. Ten Deivis ėmė žaisti telefonu, o mes susėdę tolėliau kalbėjomės.
- Ar nemanai, kad tau reikėtų į garderobą įnešti naujų spalvų, - staiga įsiterpė jis.
- Ne, jis atspindi juodą mano sielą, - paslaptingai tariau aš ir nusijuokiau.
Mes dažnai tai juokaujame. Jis apsimetė, kad ginasi nuo manęs savo telefonu.
- Įdomu, ką man tau padovanoti Kalėdoms? -tariau aš.
Jis nusijuokė:
- Gal tokias apyrankes kur jūs, mergiotės, keičiatės su savo draugėmis,- prunkštelėjo jis.
Juokiausi, nors jaučiau, kad man į krūtinę sminga 1000 peilių. Jis mane laiko tik savo drauge...

Neskaitant to, vakaras praėjo visai neblogai. Nuėjau į savo kambarį, persirengiau ir atsiguliau į lovą. Po kelių minučių vėl sapnavau košmarus.