Miela beprotybė//JokerxHarley fanfic

1.12

Prabudau vidury nakties. Šiurpios mintys neišėjo iš mano galvos. J jau nebebuvo šalia, kai prabudau. Kartais iš jo tikrai norėčiau daugiau šilumos...

Tingiai išsiropščiau iš lovos ir nuėjau link spintos ieškoti drabužių Arkhamo puolimui.

Atsidariau spintą ir ėmiau knaisiotis drabužiuose. Staiga iš seno mano švarkelio iškrito mobilusis. Per porą savaičių radau nemažai praleistų skambučių...

Dauguma nuo Jenny, tėvų ir net Enrikės. Atsiverčiau žinutes. Perskaičiau paskutines Jenny rašytas žinutes.

"Harleen, myliu tave. Daugiau taip nebesielk. Pasiilgau tavęs. Mes pasiilgom tavęs. Prašau, palik tą klauną per kurį tiek kentėjai ir grįžk pas mus... -Jenny"

Žinutė buvo išsiųsta prieš valandą.

Mano akys prisipildė ašarų. Kartais tikrai pasiilgstu ramaus ir normalaus gyvenimo. Prisimenu tėvus ir Jenny...

Prisiminimai užspaudžia širdį. Nemaniau, kad Metažmogų gali užplūsti žmogiški jausmai... nors... aš pusiau metažmogus...

Jei vieną dieną aplankysiu mylimus žmones, gal J labai nepyks? Tačiau, jei jo nėra, galbūt jis net nesužinos, jei grįšiu laiku? Pati nejausdama nusišypsojau.

Išsitraukiau juodas kelnes ir raudonus marškinius. Nenorėjau gąsdinti namiškių, norėjau atrodyti kuo normaliau.

Beviltiškai pasiėmusi kosmetinę pradėjau tvarkyti veidą. Daug kosmetikos daro stebūklus. Mano balta, chemikalų išgraužta oda pagaliau bent kiek pasidarė panaši į žmogaus.

Užsimečiau švarką. Išnirau iš kambario ir pasileidau laiptais žemyn. Nubėgusi į garažą susiradau motociklą ir užšokau ant jo. Išsitraukiau iš kišenės žirklutes ir pradėjau tvarkyti laidus, kanagi raktų neturėjau, teko užvesti motociklą rankiniu būdu.

"Harley visagalė" suklykiau pagaliau užkūrusi šį geležies statinį.

Greitai išsitraukiau mobilųjį. Dabar 00.03. Jei Pyragėlis negrįžta iki vienuoliktos, dažniausiai jis grįžta tik ryte. Negaliu jo kaltinti, jis turi daug darbų.

Įsikišau mobilų į kišenę ir išmoviau su motociklu pro vartus.

Patraukiau aplinkeliais ir miškais link Jenny, kad nekrisčiau į akis žmonėms ir manęs neatpažintų. Pagaliau privažiavusi Jenny daugiabutį nulipau nuo geležinio žvėries ir užsimečiau švarkelio kapišoną, kad manęs nepastebėtų.

Priėjau jos duris. Porą sekundžių stovėjau ir žiūrėjau į jos rudas, dideles duris. Ar tikrai turėčiau taip elgtis? Telefonas vis drebėjo nuo skambučių ir žinučių. Užsimerkiau ir ištiesiau ranką link skambučio ir jį paspaudžiau.

Nusisukau nuo durų, kad tik pamačiusi mane Jenny niekam nepaskambintų ir manęs neišduotų.

Niekas neatidarė. Jau norėjau eiti atgal, tik staiga prasivėrė durys.

"Kuo galėčiau padėti?" Aptingęs Jenny balsas pasiekė mano ausis.

"Niekam nesakyk, kad aš čia" atsisukau ir nusimečiau kapišoną.

"Harleen?!" Jos persigandęs balsas kreipėsi į mane. Jenny tiesiog suakmenėjo mane pamačiusi.

Priėjau prie jos ir apsikabinau.
"Aš taip tavęs pasiilgau" sumurmėjau panosėje.

"Dieve, maniau tavęs nebepamatysiu" Jenny veide pasirodė ašaros.

Užėjau vidun ir atsisėdau ant patogios jos lovos.

"Pagaliau grįžai pas mus" atsisėdo susijaudinusi Jenny prieš mane.

"Aš negrįžau..." nuleidau žvilgsnį žemyn

"Kaip?" Rudaplaukės balsas vėl sudrebėjo.

"Aš negaliu grįžti. Aš jau pasirinkau. Aš likau su J. Aš jį myliu" nusišypsojau pagalvojusi apie mus su Pyragėliu. Apie viską ką mes planuojame su Arkhamu. Apie vakar naktį...

"Myli? Tu jį myli?! Jis tavęs vos nenužudė, pasinaudojo tavimi! Kaip tu to nematai, jis ir dabar tave išnaudoja! Tu tiesiog jo vergė! O jis, jis... jis šunsnukis, išnaudotojas, asocialus sociopatas"

"Nekalbėk taip" atsistojau nuo lovos.

"Tu neišeisi. Tau reikia pagalbos. Tau reikia atsiskirt nuo to klauno." Jenny toliau mane provokavo.

"Atvažiuoti čia buvo klaida. Aš tik norėjau paskayti, kad man viskas gerai. Prašau, nebeieškokit manęs."Nuėjau link durų.

"Tu niekur neisi" man kelią užbortavo įsiutusi Jenny.

"Tu manęs nesulaikysi, atleisk" stumtelėjau ją į šalį.

"Aš ne, o jis..." Jenny įrėmė man į galvą ginklą.

"Jenny, ką darai?" Sudrebėjau.

"A-Atleisk, neturiu kito pasirinkimo. Tu visiškai išprotėjai" užtaisė jį. Maniau tuoj paspaus gaiduką.

"Lėtai sėskis atgal ant lovos. Dabar!" Išsigansi lėtai atlikau viską ką ji liepė. Buvau persigandusi. Aš net negaliu panaudoti prieš ją jėgos. Negaliu pakelti rankos prieš tą, su kuria praleidau visą gyvenimą, kuri tiek man padėjo...

"Kodėl t-taip elgiesi?" Sumikčiojau pažvelgusi į ją.

"Tau reikia pagalbos. Atleisk, privalėjau tai padaryti" išsitraukė mobilųjį ir ruošėsi skambinti.

"Enrike, greičiau išklausyk šį pranešimą. Aš turiu ją. Pagaliau ją sugavau" toliau nutaikiusi į mane ginklą kalbėjo telefonu Jen.

"Jen, prašau, paleisk mane, a-aš nenoriu tavęs sužeisti" suraukiau antakius.

"Aš negaliu tavęs paleist. Tau reikia pagalbos" toliau laikė mane belaškdama kada atsakys Enrikė.

"Atleisk" pasakius griebiau jos ranką ir jai išmetus pistoletą užkryžiavau jos rankas, kad ji negalėtų manęs pulti.

"Čia atvažiuodama norėjau pasakyti, kad man viskas gerai. Daugiau nerašyk man, neskambink man, neieškok manęs. Aš pasirinkau J, ne tave. Aš laiminga. Palikit mane ramybėje. Sudie" paleidau ją ir pasisukau link durų.

Vos ne vos visa drebėdama, parsigavau namo. Atsiguliau į lovą. Dieve, tikiuosi Jenny niekam neprasitars, nes jei J sužinos, manau supyks... paėmusi porą raminamųjų tablečių užsiverčiau jas ir jau po poros minučių miegas suėmė mano pečius.

Jokerio pov.

"Ne ne ne... ji, ji ne mergina, ji- geltonplaukė bestija, ji ginklas, apgaulės meistrė, lankstumo deivė..." atsistojąs su viskio taure kalbėjau apie Harley.

"J..." bandė įsiterpti Teitas, tačiau aš neleidau.

"Ji nepaprasta, supranti, T?" Pagaliau atsisėdau ir užsiverčiau viskio taurę.

"Neatpažįstu tavęs, J. Kas su tavim atsitiko? Tu, tu... na, suminkštėjai" atsiduso.

"Oh, Teitai, nepavydėk." Suraukiau kaktą.

"Nesuprantu, kodėl tu iki šiol su manim bendrauji, J." Nusijuokė išklausęs manęs.

"Aš žinau. Nes tik tu ir Roko padėjot man po ACE chemical. Nors ir perspėjai mane, ten neiti, aš nepaklausiau, bet tu vistiek man padėjai atsistoti ant kojų." Pažiūrėjau į jį.

"J, aš..." atsiduso."aš sakiau, kad tu suminkštėjai" pagavęs mano žvilgsnį šūktelėjo.

Išgirdau mobiliojo skambutį. Skambino Roko. Lėtai pakėliau ragelį.

"Bose, turim problemą" nerišlus jo balsas kalbėjo elektriniame įrenginyje.

"Panelė Quinzel, na, ji buvo išvažiavusi. Aš ją šiek tiek pasiekiau. Mano turimais duomenimis, ji buvo aplankyti savo brolio dukros Jenny. Neseniai susijaudinusi grįžo namo" jam tai pasakius mane pervėrė pyktis.

"Ačiū, Roko. Turėsiu tai omeny" padėjau ragelį ir piktai žvilgtelėjau į T.

"Kai kas labai stipriai kentės" sumurmėjau. Teito veidą papuošė plati šypsena.
•••••••••••••••••••
(A/N)
O neee, Harls, prisidirbai .-.
Jei norit kitos dalies spaudžiam Vote🌟