Miela beprotybė//JokerxHarley fanfic

1.13

Lėtai pramerkiau akis. Tingiai pakėliau galvą ir apsidairiau aplink kambarį. J vis dar nebuvo... Kartais, tik kartais, tikrai norisi praleisti šiltus rytus kažkieno glėby, sunėrus pirštus, be jokių ginklų ir keršto planų...

Ne. Man nereiktų apie tai galvoti. Vakar viskas baigėsi ne visiškai pagal mano planą.

Pasisukau į spintelę. Ant jos stovėjo laiškas. Pagriebiau ir ėmiau skaityti.

"Miela Harley,
Išvažiavau su reikalais. 10.30 lauksiu apačioje, automobilyje. Vykdysim mūsų planą! Lauksiu...
-J"

"Keliuosi, keliuosi..." sumurmėjau sau panosėje ir tingiai išsiropščiau iš lovos.

Vakar susijaudinusi netyčiomis užmigau su drabužiais. Nukeliavau iki vonios kambario nusivalyti makiažą.

Dar sykį gerai save apžiūrėjau. Aš atrodžiau graži. Su išblyškusia ir chemikalų išgraužta oda, su širdelės formos tatuiruote. Su penkiais auskarais ausyje ir su išbalintais plaukais skirtingų spalvų galiukais. Aš atrodžiau graži sau.

Aš pasirinkau šį kelią. Aš myliu J ir tai kas įvyko vakar su Jenny buvo didelė klaida. Tokių silpnumo akimirkų daugiau nebebus. Prisiekiu sau.

Susirišau plaukus į dvi kasytes, atskirdama mėlynus ir rožinius plaukų galiukus.

Jau 10.23. Po truputį rengiausi ir leidausi laiptais žemyn. J jau laukė manęs automobilyje.

"Atrodai nuostabiai" nužvelgęs mane nuo galvos iki kojų nusišypsojo J man įlipus į automobilio vidų.

"Pasiruošus aplankyti Fliksą, Enrikę ir visus kitus šunsnukius?" Pasakęs uždėjo savo ranką ant mano kelio.

"Visada, Pyragėli" pritariamai nusišypsojau.

"Važiuojam" iškišęs pro langelį galvą šūktelėjo už mūsų esančioms mašinoms.

"Jie saugos mūsų užnugarį" užvesdamas mašiną nusijuokė.

Važiuojant netrumpą distanciją vis dar vartinėjau planą. Šiek tiek baisu, tačiau nežinoma jėga veikė mane teigiamai ir aš beprotiškai norėjau įvykdyti visą planą.

"Bet, J, tu juk jų nežudysi, tiesa?" Sudrebėjau. Aš šiek tiek buvau susidraugavusi su jais, nenorėjau, kad jie mirtų. Norėjau, kad jie atsiimtų ir labai išsigąstų...

"Žinoma ne. Aš juk ne žvėris" nusišypsojo.

"Atvažiavom" padavė man nuo galinės sėdynės pakėlęs ginklą. "Jis specialiai tau" sušnypštė.

"Ačiū, Pyragėli" džiaugsmingai suklykiau ir kartu iššokom iš automobilio.

"Fernando, Benai! Dabar!" Užrėkė ir priekį mūsų nulėkė pora ginkluotų vyrukų susitvarkiusių su priekine apsauga.

"Harley, neatsiskirk nuo manęs!" Apsaugai jau lekiant į mus sušuko iš už nugaros J.

Stiprios rankos suėmė mane ir patraukė į šalį nuo aplinkinių akių.

"Bėgam su manim, aš tau padėsiu. Aš tave išgelbėsiu nuo Jo" švelnus Enrikės balsas kalbino mane.

"Pyragėli! Aš jį turiu" sušukau ir įstačiau rudaplaukiui pistoletą į kaktą.

"Harleen, ką tu darai?" Nustebęs iškėlė rankas.

"Eime, bosas tavęs laukia" Benas suėmė Enrikę ir aš nušokavau paskui juos į kamerą.

"Daktare Fliksai" pamačiusi surištą ir persigandusį Profesorių išsišiepiau.

"Karleen?" Visas sudrebėjo pamatęs mane.

"Tau reiktų vieną kartą ir visam gyvenimui įsiminti-Aš H-A-R-L-E-E-N! O jei tiklsiau- Harley Quinn" atsirėmiau į J.

"Matot, Fliksai. Juk sakiau, net jūsų mokiniai jūsų nekenčia. " pabaksnojo pistoletu jam į kaktą. Aš stipriai įsikibau J į ranką.

"Harleen, atsipeikėk kol nevėlu" Enrikės balsas bandė mane atšaukti nuo būsimos klaidos. Bet, Pyragėlis man prižadėjo, kad jis jų labai neskriaus...

"Na, Daktare Filksai, tiesą pasakius, turiu ir kitų planų, manau jau teks atsisveikinti" J spragtelėjus, jo pakalikai įtaisė ginklus jiems į galvas.

"Pyragėli, sakei tu to nedarysi" truktelėjau išsigandusi jį už rankos.

"Oh, visiškai pamiršau, kokia gėda. Ačiū, kad priminei, mieloji. Tai keičia Mano planus." Lėtai judėjo į priekį, priversdamas mane trauktis atgal kol pasiekiau sieną.

Jo ranka stipriai suspaudė mano kaklą net iškeldama mane šiek tiek į viršų.

"Benai, pasirūpink panele Quinzel"  pagaliau paleido ir su svoriu kritau žemyn užsiimdama už gerklės ir bandydama įkvėpti.

Stiprios pakaliko rankos grubiai suėmė mane. Po poros minučių virvės supančiojo mane nuo galvos iki kojų.

"Kas vyksta, Pyragėli? A-aš nesuprantu" susijaudinusi mėginau kalbėti.

"Na, vakar naktį tu man melavai. Tu buvai išvažiavusi. Tu išdavei mane. Aš jaučiuosu įskaudintas. Na, kad ir kaip bebūtų, du pagrindinius savo planus įvykdžiau. Tavęs man nebereikia. Sudie" pusiau sarkaztiškai kalbėjo jis.

"Prašau, atleisk man. Paleisk mane" iš mano akių pasruvo ašaros.

Mus tris, juodai apsirengę vyrukai apipylė keistu skysčiu, tik po kurio laiko iš kvapo išskyriau, jog tai benzinas.

"Paverskit gyvu fakelu šią patalpą" nuo durų numetė pora degtukų ir skystis ėmė liepsnoti.

"Tikiuosi nebepamatysiu jūsų trijų išdavikiškų veidų. Tokiuosi, kad liepsnos patvarkys jūsų snukučius negrįžtamai" psichopatiškai nusojuokė ir išlėkė pro duris.

Bandžiau ištrūkti iš virvių, kol liepsnos nepasiekė manęs. Beviltiška. Buvau įsitikinusi, kad sudegsiu.

"Nusiramink, nusiramink" raminau save. Prisimink, Harley, treniruotes-kol nesusikaupsi, ištrūkti vilčių nėra.

Aš vandenyje. Protas atpalaiduotas. Aš vandenyje. Aš-vanduo. Lėtai pasisukau ir išsitraukiau žirklutes su kuriomis dar naktį bandžiau užvesti motociklą.

Virvės buvo stiprios ir storos. Mažos žirklutės jų nepajėgė įveikti.

Prisislinkau arčiau aštraus metalinio stalo ir ėmiau grčitais judesiais braukti virves į stalo kampą.

Po poros minučių mano riešai atsilaisvino.

Negalėjau palikti Enrikės ir Flikso, bet ir negalėjau jų išgelbėti. Pribėgusi atrišau porą jų virvių ir išbėgau iš kabineto.

Dūmai skverbėsi į mano vidų, į mano plaučius. Oro masė užspaudė mano galvą. Neišlaikiusi pusiausvyros kritau žemėn...
••••••••••••••••
(A/N)
Sveikyyyyyyyyy
O nohhh, Harley, pakliuvai Arkhamo spąstussss .-.
Jei norit kitos dalies spaudžiam vote🌟
Lavv❤❤❤❤