Aštrus chemikalų kvapas pažadino mane. Klaikus skausmas raižė galvą. Sunkiai mėginau pramerkti akis.
"Pagaliau atsibudai, geltonplauke" švelnus moteriškas balsas sklaidė aplink.
Suėmiau ranka galvą. Šiek tiek sufokusavusi balso vietą, pasisukau korpusu į merginą.
"Kas tu?" Šiek tiek pašokau. Jaučiau kaip deginantis skausmas, lyg ugnies ranka būtų suėmęs mano mentę. Sucypiau ir užsiėmiau už peties.
"Ramiai, smarkuole, gydymas tik prasideda. Jei ramiai būsi, galbūt pavyks išvengti randų." Raudonplaukės veide puikavosi miela šypsena, kuri keistai ramino ir vertė jaustis jaukiai.
"Tu neatsakiai, kas tu?" Pakartojau klausimą. Buvau šiek tiek persigandusi, nesupratusi nei kur aš, nei su kuo...
"Aš Nuodingoji Gebenė" ištiesė man ranką.
"Aha, o aš Raudonoji Rožė. Malonu susipažinti" pavarčiau akis nepatikėjusi ja. "Aš rimtai. Kas tu?" Pakėliau antakį.
"Aš taip pat rimtai, Rože." Nusijuokė. "Aš Nuodingoji Gebenė" vėl ištiesė ranką.
"Aš Harley. Harley Quinn" papurčiau jos ranką vis dar keistai bežiūrėdama į merginą. "Koks tavo tikras vardas?" Suraukiau antakius. Vis tiek nepatikėsiu, kad tai jos tikras vardas.
"Pričiupai, blondine" pasijuokė, lyg tai žinotų visi. "Aš Pamela Ishley" apsisukusi nuėjo toliau nuo manęs ir sustojo ties gėlėmis.
"Aš Harleen. Harleen Quinzel" sugūžiau pečius. "Kaip atsidūriau 'čia'?" Apsidaieiau aplink. Visur žydėjo gausybė augalų, taip pat stovėjo nemažai kolbų ir kitų chemikalų indų.
"Na, siautėjant tam klaunui Arkhame, pusė jo gyventojų spėjo pabėgti. Tarp jų ir aš. Tu susmukai vos priėjus Arkhamo išėjimą. Tavo visas kairysis šonas degė. Negalėjau palikti likimo sesės iš Arkhamo. Juk matau, tu ne daktarė" nusojuokė ir toliau apžiūrinėjo augalus.
"Visų pirma, nevadink J klaunu, antra-kažkada buvau gydytoja psichiatrė ir dirbau Arkhame..." nuleidau žvilgsnį žemyn.
"Papasakok daugiau apie save, pamišėle" nužvelgusi mane prisitraukė kėdę ir atsisėdo priešais.
"Na, aš vardu Harleen. Gyvenau Brukline, studijavau medicinos kursus..."
"Pradėk nuo vietos, kai pasiekiai lygį 'nevadink J klaunh'." Mostelėjo ranka.
"Persikrausčius į Gothamą pradėjau dirbti Arkhame. Dėl sunkinančių aplinkybių ir mano sunkaus charakterio, kurį sunku pramušti, mane skyrė J gydančia daktare" gūžtelėjau pečiais.
"Jis nežinoma juoda galia palenkė mane į savo kruviną pusę. Tada, padėjau jam pabėgti iš arkhamo, padėjau vykdyti keršto planus, kol pati vos nesudegiau planuose tiesiogine prasme. O dabar... o dabar tiesiog sėdžiu čia, nežinia kur ir nežibia kodėl pasakoju savo istoriją merginai, kurią matau pirmą dieną" apsidairiau aplink.
"Jei tiesą pasakius, tai ketvirtą" pasuko galvą į kalendorių. "Be sąmonės pragulėjai tris dienas. Šiandien ketvirta"
Sušnypščiau kai skausmas vėl perrėžė kairę pusę.
"Ramiai, ramiai. Prisidėk šitą. Skauda, ar ne?" Padavė chamikalais prakvipusį rankšluostėlį.
"Beproto" suinkščiau.
"Pakentėk. Randų neliks. Kaip gamtos mokslų daktarė, biochemikė ir šiokia tokia medicinos žinovė užtvirtinu tai" vėl nusišypsojo savo miela šypsena.
"Sakei, randai?" Sumikčiojau tik dabar 'suvirškinusi' tai, ką ji man sakė.
"Nusiramink. Viską galima pataisyti" įdavė į rankas didesnį veidrodį. Pakėliau savo raudoną megztinuką.
Greitai mečiau veidrodį ant lovos ir atsistojau. Užsidengiau veidą ranka.
"Jei pakentėsi, randus išgydysim be žymių. Bet... tai sukels nemenką skausmą" gūžtelėjo pečiais.
"Aš ištvėriau 'stiprią elektros šoko terapiją', ištvėriau chemikalus, išgraužusius mano odą, ištvėriau ugnį. Manau iškentėsiu ir tai" akyse vis vaidenosi baisus randas nuo nudegimų besidriekiantis per visą mano kairiają pusę.
Šiek tiek prisėdusi atsidusau ir nuleidau žvilgsnį žemyn.
"Ir jis manęs neieškojo?" Žaidžiau su pirštais iš jaudulio.
"Ką? Jis yra žiaurus. Tu nemanai, kad viskas ką tu dabar turi daryti, tai galvoti tik apie save, arba kaip jį nudobti? Jis su tavimi pasielgė žiauriai. Per nelyg žiauriai, kad galvotum apie jį." Askaitė moralą asistojusi prieš mane.
"Tu teisi. Aš jį surasiu" atsistojau nuo lovos.
"Aš galvoje turėjau ne tai" sustabdė mane Pam.
"Bent pasakyk kaip nusigauti iki Gothamo draustinio" suklapsėjau akimis. Šiek tiek toleliau už draustinio, pačioje miško gūdumoje yra J tvirtovė, kuri tuoj bus padegta.
Nežinau iš kur, bet po viso šito, aš vis dar turiu pozityvių minčių.
"Harley, Harley, Harley... mes jau jame" mielai nusišypsojusi atvėrė langą.
J, saugokis. Aš ateinu, tu jau nebepasislėpsi. Surasiu tave bet kur...
•••••○•••○•••○•••○•••○•••○•••••
Sveikiiiiiii
Ohhh, Girls runs the world😂😏💖
Jei patiko, vote🌟Lavvv ja💗💗💗💗
ESTÁS LEYENDO
Miela beprotybė//JokerxHarley fanfic
FanficJi visą savo gyvenimą pašventė mokslui. Kai kiti džiaugdavosi siausdami klubuose, ji kaip pridera gerai mergaitei, likdavo namie ir skaitydavo knygas. Tačiau net ir stipriausius protus pasiglemžia tas žudantis ir deginantis jausmas "meilė".