Miela beprotybė//JokerxHarley fanfic

1.15

"Tu negali eiti pas jį nepasiruošusi. Tu išsekusi ir silpna." Raudonplaukės balsas vėl demaskavo mane.

"Galiu." Atsistojau nuo lovos.

"Tu per silpna" sustabdė mane Pam.

"Aš turiu! Aš privalau" šlubuodama ir išsekusi pradėjau eiti link kambario durų.

"Dėkoju ir vertinu ką dėl manęs padarei, bet čia ir pasibaigia mūsų kelias. Aš privalau išeiti. Privalau susiremti su J, nepaisant to, kas manęs lauks vėliau. Labai dėkoju dėl visko. Ir... Sudie"

Pradariusi duris išėjau į ilgą kolidorių. Pagaliau priėjau lauko duris. Lėtai uždėjau ranką ant rankenos ir pasukau ją.

Šviežias oras. Lyg įkvėpčiau gyvybės. Patraukiau nežinomu keliu į nežinomą vietą. Tiesiog ėjau.

Prisimenu kiekvieną J išdavystę, viską ką jis man padarė. Kaip išnaudojo savo šlykštiems planams, pasinaudojo pabėgant iš Arkhamo. Kankino ir kesinosi į mano gyvybę.

Tačiau kartu prisimenu ir kiekvieną jo mielą žodį, kiekvieną jo bučinį ir prisilietimą. Tai gniuždo, kai viduje tavęs kariauja gėris ir blogis.

Jaučiau kaip kojos maišosi su žeme. Sunku žengti žingsnius. Kūną bado adatos, nuo pirštų galiukų iki smegenų.

Ėjau netrumpą distanciją kol galiausiai priėjau važiuojamajį kelią. Jau jaučiau, kad pasiklydau.

Ėjau vidury kelio besitikėdama, kad juo pravažiuos J, ar bent kas nors kitas, nes nebeturiu jėgų eiti.

Vis dar einu. Jau ne pirma valanda kaip einu ir nežinia kur esu.

Pagaliau pamačiau toliese bešvytinčias šviesiales. Atsistojau ant kelio ir laukiau kol automobilis sustos, arba sutraiškys mane.

Buvau beveik įsitikinusi, jog automobilyje J. Lamborgini Lėtai stabdė artėjant link manęs.

"Tu..." iš automobilio pasigirdo J juokas.

"Tu nepalieki manęs... tu nepalieki manęs!" Iš paskutinių jėgų trenkiau rankomis į kapotą.

"Tu, tu, tu... rakštis užpakalyje" toliau tučiojosi iš manęs.

"Aš dariau viską ką tu sakei, kiek vieną testą, išlaikiau kiekvieną išbandymą. Aš įrodžiau, kad myliu tave, tik priimk tai" jam išlipus iš automobilio ir lėtai einant link manęs kalbėjau.

"Dieve, Dieve, Dieve..." suraukė kaktą. "Aš ne iš tų kurie įsimyli" nusišypsojo.

"Aš lyg idėja, dvasinis protas" pradėjo eiti aplink mane.

"Aš vykdžiau savo valią, pagal mano planą, o tu, daktare... jau nebe dalis mano plano" žiūrėjo tiesiai man į akis.

"Įsileisk mane, įsileisk mane ir aš prižadu aš tavęs nenuskriausiu" uždėjau davo rankas jam ant kaklo ir J grietai juo jų išsisuku.

"Harley. Grįžk namo. Grįžk į normalų gyvenimą ir pamiršk apie mane" sušnypštė.

"Tu nesupranti, taip?" Psichopatiškai nusijuokiau ir perbraukiau ranka per plaukus savo plaukus.

"Aš nesu normali." Išsišiepiau. Jaučiau, kad ašaros tuoj ištruks iš mano akių.

"Aš pusiau antžmogis. Oda išgraužta chemikalų, per visą stuburą driekiasi randas nuo nudegimų. Aš neturiu normalios šeimos, jie bijo manęs ir nori uždaryti mane į arkhamą. Aš įsimylėjusi beprotį, kuris ne pirmą kartą bando mane nužudyti. Ir žinai ko aš nekenčiu labiausiai? Kad po viso šito, aš vis dar manau, kad tu... geras žmogus" nebegalėjau suvaldyti ašarų akyse.

J išklausęs mane ėmė psichopatiškai juoktis. Jam pasisukus ištraukiau iš jo kišenės ginklą ir įtaisiau jam į kaktą.

"Neskriausk manęs. Aš bijau" toliau tyčiojosi iš manęs.

"Tai... mano širdis gąsdina tave, o ginklas- ne?" Sumikčiojau.

"Daryk tai, daryk tai" erzino mane. Pyktis manyje kilo vis labiau ir labiau.

"Daryk tai!" Užrėkė ir aš krūptelėjau. J staigiu judesiu ištraukė ginklą man iš rankų ir nusijuokė.

"Dievulėliau, jei taviškiai mano, kad tu išprotėjusi, aš manau, jog tu visiškai pamišusi." Įsidėjo ginklą atgal į kišenę.

"Eik šalin. Nebegrįžk." Suurzgė.

"Aš negaliu gyventi be tavęs" įsikibau į J.

"Reikėjo galvoti prieš tai, kai pabėgai nuo manęs pas Jennytę, užstojai savo draugud iš Arkhamo ir juos išlaisvinai. Per vėlu, Harls." Sėdo atgal į automobilį. Mačiau, kaip žmogus, kurį myliu, važiuoja palikdamas mane čia.

"Suprantu kaip jautiesi" pajaučiau ranką ant savo peties.

"Pam? Ką tu čia veiki?" Krūptelėjau kai atsisukusi išvydau raudonplaukę.

"Augalai paskė kur tu esi" nusišypsojo.

"Augalai?" Suraukiau antakius.

"Taip. Jie kalba su manimi" aplink jos kaklą ir rankas raizgėsi vijokliai.

Tai buvo išties gan keista, tačiau per nelyg nesureikšminau to, nes ištiesų esu mačiusi ir keistesnių dalykų.

"Dabar žinau ką turiu daryti, kad susigrąžinčiau jį" sumykiau sudėliojusi viską savo galvoje.

"Aš keliausiu į Arkhamą ir savo rankomis pribaigsiu Fliksą, Enrikę ir Jenny" nusišypsojau atsisukusi į Gebenę.

Medžioklės sezonas prasideda...

°°°0○0°0○0°0○0°0○0°0○0°°°

(A/N)
(Tad jausmas kai neturiu ką parašyti😂) jei patiko vote🌟 😊💞💞💞

Lav jaa💞