Įstrigę kartu

1.

Eidama iš sporto salės nusivilkau megztinį ir nusivaliau juo prakaitą nuo kaktos. Merginos staigiai, besistumdydamos išlėkė iš salės, visos per penkias minutes persirengė ir išėjo. Tai žinoma.. Kaip gi galėjau užmiršti. Šiandien į mokyklą atvažiuoja kažkoks garsus dainininkas, sienos jo plakatais nusėtos. Visos merginos dėl jo pamišusios, todėl taip greit išlėkė. O manęs tai visai nedomino.
Kadangi buvau visa šlapia, nes žaidėme futbolą, kuris man nelabai sekėsi...kelis kartus susitrenkiau subinę ir kamuolys parėjo į galvą...jup bus mėlynė.
Žinojau kad visos merginos jau išėjo, todėl nusimečiau visus rūbus ir juos susilankščiusi pasidėjau ant suoliuko. Šaltomis plytelėmis vis atsargiai dėdama kiekvieną žingsnį nutypenau į dušą. Mano kūnu nubėgo milijonai šiurpuliukų vos kai tik šilta vandens srovė pasiekė mano pečius. Tyliai niūnavau dainą, kurią kartu dainuodavome su tėčiu, kai buvau dar maža, tačiau staigiai pašokau iš vietos, kai kažka išgirdau. Lyg kasnors būtų užkliuvęs už suoliuko. Užsukau vandenį.
- Ar čia kas nors yra?- šiek tiek išsigandusi sušukau. Kelias sekundes stovėjau sustingusi ir tikėjausi išgirsti atsakymą, tačiau niekas neatsiliepė. Greitu žingsniu nuėjau prie savo daiktų, iš kuprinės išsiėmiau rankšluostį ir apsiviniojau. Jau ruošiausi eiti iki spintelės, tačiau ir vėl kai ką išgirdau, lyg kažkas atsitrenkė į dureles už manęs. Apsisukau, tačiau nieko ten nebuvo. Apėjau aplink spinteles ir netgi ieškojau tualete, bet čia buvau tik aš viena. Nutypenau iki suoliuko kur buvo mano daiktai. Numečiau rankšluostį ant žemės, apsivilkau apatinius rūbus ir žvilgtelėjusi į savo ranką pasigedau laikrodžio, kurį šiandien padovanojo tėtis gimtadienio proga. Atsidariau spintelės duris ir tarp visokių saldainių popieriukų, suglamžytų lapų jo ieškojau, tačiau neradau, uždariau dureles ir net aiktelėjau. Ranka į sieną atsirėmęs stovėjo man vos kelis kartus mokykloje matytas vaikinas su kuprine ant peties. Jis stovėjo ir žiūrėjo šypsodamasis piktdžiugiška šypsena, kuri neatrodė labai maloni. Įsižiūrėjau į jo veidą, jis atrodė matytas, atrodo, kad jį mačiau ne tik mokykloje...tie veido bruožai, mėlynos akys. Nužvelgiau jį nuo galvos iki kojų. O jo stiliukas man visai patinka, rankšluostis apvyniotas ant apatinės kūno dalies. Jam tinka.

- O tavo graži figūra.- pakilnojo antakius.

Aš nuleidau galvą žemyn ir tik tada supratau, kad prieš jį stovėjau pusnuogė. Greitai nuo žemės pasiėmiau rankšluostį ir apsiviniojau aplink liemenį.

- Man atrodo tu sumaišei rūbines. Čia yra merginų, o paėjus toliau yra ir vaikinų.- susiraukusi pasakiau.

- O man ir čia visai patinka.- su šypsena iki ausų tarė.

Aš tik pavarčiu akis, susirinkau daiktus ir išėjau persirengti į tualetą. Ten buvo labai mažai vietos todėl vis padarydama bent menkiausia judesį ranką ar koją trenkdavau į sieną. Pagaliau persirengus užsidėjau kuprinę ant pečių ir ėjau išėjimo link, tačiau praėjus pro tą vietą kur yra mano spintelė prisiminiau, kad vis dar neradau savo laikrodžio. Pasilenkiau pažiurėti po suoliuku, tačiau ten jo nebuvo.

- Šito ieškojai?- išgirdau balsą už nugaros.

Greitai atsistojau ir griebiau laikrodį jam iš rankų.

- Kodėl tu vis dar čia? Tu turėjai išeiti.- eidama link išėjimo sumurmėjau.

- Aš negaliu išeiti.- eidamas man iš paskos prisipažino.

- Kaip tai?- atsisukdama paklausiau.

- Durys užrakintos.

To be continued...