Tai Tik Pradžia

2.20°

Selena
Pusryčių metu visąlaiką jaučiau Harry žvilgsnį, bet kai pakeldavau galvą ir pažvelgdavau į jį, jis nusisukdavo.
"Selena!" sucypė atbėgusi Melany. Apkabinau mergytę.
"O man hug'o nereikia?" paklausė Harry.
"Ne" iškišo liežuvį Mel, o aš nusišypsojau.
"Mano mergytė. Duok penkis" mes sumušėm delnais.
"Hahah, negausi, Selena, mano vaiko" atėjo Gemma ir nusinešė Melany.
"Neeee" suverkšlenau ir nuėjau paskui ją.
Gemma įėjo į Melany kambarį ir man įėjusi uždarė duris.
"Pasakok" pasakė ji.
"Ką?"
"Kas vyksta tarp tavęs ir mano brolio"
"O galim ne čia?" paklausiau.
"Gerai. Einam pavedžioti Ty, mūsų šunį"
"Na gerai" atsakiau ir Melany nubėgo į svetainę pas vaikinus.

Gemma pamačiusi mano batus nusijuokė ir davė man savo sportbačius kurie man tobulai tiko. Užsidėjau savo striukę ir mes kartu ruošėmes išeiti, bet ji užtruko kažkur taigi aš išėjau į sodą pro galinį išėjimą, sode stovėjo didelė būda, o joje miegojo vokiečių aviganis, tobulas šuo.
Atsisėdau ant laiptų ir laukiau kol ateis šio šuns šeimininkė.
"Nepatarčiau būti šalia šito šuns" pasakė Harry man už nugaros.
"Kodėl?"
"Jis nemėgsta kitų žmonių išskyrus Gemma ir Melany, net Joe neprisileidžia" Harry atsisėdo šalia manęs.
"Oho" atsakiau ir šuo pradėjo eiti link mūsų ir Harry pašokęs nuėjo prie durų taip jog tas šuo neprieitu prie jo. Nusijuokiau ir šuo suurzgė žiūrėdamas į mane.
"Nebijau tavęs" pasakiau ir jis sulojo, bet nepiktai. Pradėjo vizginti uodegą ir priėjęs prie pat manęs, padėjo savo galvą man ant kelių. Paglosčiau jį. Dievinu šunis.
"Galim pasikalbėti?" paklausė Harry.
"Klausau" toliau žiūrėjau į šunį.
"Selena, žinau jog turi klausimų man, tad klausk"
"Ką reiškia ta nuotrauka?" paklausiau ir jis vėl atsisėdo tik šiek tiek toliau nuo manęs ir Ty, Harry bijo šuns!
"Ji-ji reiškia tai jog" atsiduso. "Tai tokia nesamonė... Bet tu man nežmoniškai patinki" pasakė jis ir pirmą kartą per šį pokalbį pažvelgiau jam į akis.
"Tu-tu rimtai?" paklausiau ir nusijuokiau.
"Taip ir maniau jog tai kvaila" pasakė ir greit atsistojęs nuėjo į vidų stipriai trenkdamas durimis. Praėjo šiek tiek laiko kol suvokiau kas ką tik atsitiko. Greit atsistojau ir nuėjau į namo vidų prasilenkdama su Gemma.
"Tuoj ateisiu" pasakiau ir nubėgau į Harry kambarį, jis laikė rankoje tą nuotrauką kur mes bučiuojames ir staiga jis ją metė ant žemės. Kruptelėjau. Jis stovėjo nusisukęs į langą.
"Tu kvailys" pasakiau ir jis atsisuko į mane.
"Tikrai?" pakėlė antakį.
"Kvailys kuris man patinka" pasakiau ir priglaudžiau savo lūpas prie jo. Mūsų lūpos judėjo vienodai. Kai atsitraukėm jis paėmė mane už rankų ir pažvelgė į mano akis.
"Ar nori būti mano mergina?"
"Aš turiu pagalvoti, gerai? Tai nėra lengva Harry" nuleidau žvilgsnį į grindis.
"Gerai" jis pasakė ir paleido mano rankas ir aš išėjau iš kambario, o po to išėjau į sodą kur manęs jau laukė Gemma.
Ty pamatęs mane pradėjo šokinėti ir Gemma jo neišlaikiusi paleido ir jis atbėgo prie manęs ir atsisėdo. Paglosčiau jam galvą ir paėmiau už pavadėlio.
"Pirmą kartą tave matydamas jis jau bėga nuo manęs" nusijuokėm abi. "O dabar pasakok" pasakė ir aš pradėjau jai pasakoti viską nuo pradžių.

"Aš tokia pasimetusi" pasakiau ir užsidengiau veidą rankomis. Atsisėdom ant suoliuko parke, o Ty lakstė paleistas nuo pavadėlio.
"Tu nori būti kartu su juo nors jis žiauriai su tavimi pasielgė?"
"Aš jam dėl to atkeršijau, jam skaudėjo ne fiziškai, bet emociškai. Nors tai kvaila, bet aš jį myliu ir noriu būti su juo... Bet aš bijau likti įskaudinta"
"Selena, kas nerizikuoja, negeria šampano" pasakė ji. "Jeigu jis tave įskaudins, aš jam nurausiu viską kas kabo. Senai aišku jog tu jam patinki, bet..."
"Bet kas?"
"Nieko..." ji atsiduso ir tada pamačiau tai ko nesitikėjau pamatyti. Steven.
"Kekše!" sušukau ir jis atsisuko į mane ir man pamojavo.
"Kale!" atšaukė atgal ir aš atsistojusi nuėjau prie jo ir mes pasisveikindami apsikabinom ir pradėjom linguoti kaip pingvinai.
"Meile tu mano" pasakė jis ir nusijuokė.
"Myliuuuuuuuuuuuuuu!" sušukau garsiai ir abu nusijuokėm. Staiga Steven pakėlė mane į orą ir laikė.
"Tau pagirios šiandien ane?" nusijuokė ir nuleido mane ant žemės. Nejau taip matosi jog vakar gėriau?
"Oh taip, bet tu atrodai prasčiau net už dvesianti banginį" pasakiau.
"Ačiū"
"Čia buvo sarkazmas, kekše"
"Kodėl aš kekšė?" susiraukė ir staiga ant jo užšoko Ty ir Steven krito ant nugaros, o ant jo atsisėdo šuo.
Pradėjau garsiai juoktis.
"Ty, nulipk" pasakiau ir tuo pat metu priėjo Gemma, ji pamačiusi Steven suprunkštė, staiga visi trys pradėjom juoktis.

Padaviau ranką Steven taip padėdama jam atsistoti.
"Nesusižeidei?" suprunkščiau.
"Ne, bet tu nesveika"
"Kodėl?"
"Užsiundei šunį ant savo bėfėfė"
"Mano bėfėfė yra Chris" suraukiau antakius ir jis išsižiojo.
"O tai aš siena?!"
"Ne, tu mano broliukas" pasakiau ir jis nusišypsojes stipriai apkabino mane.
"Turiu bėgti, pasimatymas man" mirktelėjo.
"Oooo" paplojau. "Gal pravardę reiks pakeisti?"
"Būtinai!" atsakė ir nuėjo.
"Einam?" paklausė Gemma.
"Einam" atsakiau.
"Kas jis toks?" paklausė ir prisegė Ty.
"Jis ir jo brolis yra mano geriausi draugai, kaip broliai"
"Oh... Tai ką darysi?"
"Neįsivaizduoju..."