Tai Tik Pradžia

2.21°

Visi spaudžiam vote! Ir gal parašysit kokią ilgesnę nuomonę?
Paskaitykit mano kitą kuriamą istoriją "Never Again"

Grįžus atgal pas Gemma į namus, vaikinai ir Melany jau buvo spėję suversti visus namus.
"Wow" pasakiau įėjus. Nusijuokiau.
"Kiek laiko nesitvarkei?" pakėliau antakį ir pažiūrėjau į Gemma, o ji mane perverė piktu žvilgsniu, bet vėliau abi pradėjom juoktis. Svetainėje nieko nebuvo.
"Na ką einam ieškoti jų, o tada užmušt visus iki vieno" pasakė ji garsiau taip jog visi išgirstu. Užlipau laiptais į viršų ir įėjau į Harry miegamajį.
"Harry, aš noriu pasikalbėti" vaidindamą liūdna pasakiau, gal suveiks? Netrukus išgirdau bilstelėjimą po lovą ir po kelių minučių iš po lovos išlindo garbanota galva. Pradėjau juoktis, kai pamačiau jo paraudonavusią kaktą.
"Tai dėl ko norėjai pakalbėt?"
"Nieko nieko" atsakiau ir išbėgau iš kambario.

Taip netrukus vienas po kito buvo rasti. Niall-spintoje, Liam-spintelėje prie šiukšlinės (net neklauskit kaip jis ten tilpo). Louis-Melany žaislų dėžeje (ir vėl neklauskit, nes net neįsivaizduoju). Zayn-visą tą laiką prakalbėjo telefonu lauke ir rūkė, pažiūrėjus skambučio trukmę, Zayn tikrai negalėjo tuo metu slėptis ar tuo labiau versti namų.

Staiga man kažkas paskambino, tai buvo Chris.
"Hey, bae" pasakiau ir visi atsisuko į mane, o Harry toks jausmas jog jo akyse matėsi kaip dūžta jo širdis. Neėmiau to į širdį ir išėjau į lauką, neesmė jog žiema, o aš tik po megztuku.
"Klausyk, man reikia tavo patarimo"
"Nu?"
"Aš noriu pasipiršti savo merginai" pasakė ir aš atitraukusi telefoną, pradėjau cypti. Kai apsiraminau ir vėl galėjau kalbėti, pasakiau jam.
"Mane supažindinsi, tada suorganizuosiu" pasakiau.
"Ačiū! Ačiū! Ačiū!" šaukė ir galiu duoti galvą nukirsti jog jis šokinėjo. Įėjau į namą ir mane pasitiko visų žvilgsniai.
"Nešokinėk, nes tokio banginio neatlaikys grindys"
"Aš lauke, debile" nusijuokė jis.
"Hahahaha, turiu eiti. Bye meile" pasakiau.
"Bye mejlia" atsakė ir padėjo ragelį. Tik dabar pastebėjau jog Harry čia nėra ir visi išskyrus Gemma į mane žiūri piktai.
"Ką padariau blogai?" paklausiau ir jie papurte galvas, staiga buvau paimta ant rankų ir nunešta į kažkokį kambarį.
"Ko nori?" paklausiau Louis, nes jis mane čia atnešė ir uždarė duris.
"Kodėl taip elgiesi?" paklausė jis piktai.
"Kaip?"
"Kaip kalė! Tu nematai to dėmesio kurį tau suteikia Harry?! Jis myli tave, kale!"
"Aš jį taip pat myliu, nu ir?!"
"O dieve.." jis užsidengė veidą rankomis ir atsiduso.
"Nekenčiu to jog mes ir vėl susitikom, tu man niekada nebuvai draugė, Sam! Tu supistai niekam nerūpi!" sušuko jis ir priėjas norėjo trenkti man, bet jį sulaikė Harry.
"Sukruštai pasitrauk nuo jos!" jis užrėkė ant Louis ir jį pastūmė, Louis stipriai trenkėsi į sieną ir nuslydo ant žemės taip ir gulėjo.
"Tau viskas gerai?" paklausė Harry paimdamas mano rankas.
"T-Taip" pasakiau ir ištraukusi rankas išbėgau iš kambario, dar girdėjau kaip Louis šaukia 'KALĖ'
Nubėgusi į apačią aš greit pasiėmusi striuke ir išbėgau lauk iš namo. Girdėjau jog kažkas taip pat bėga už manęs. Sustojau tada kai supratau jog atsidūriau prie senelio baro. Staiga kažkas mane apkabino iš nugaros. Bandžiau išsilaisvinti, bet paskui supratau jog tai Harry, užuodžiau jo skanius kvepalus.
"Nurimk, princese" pasakė jis ir aš atsisukau į jį. Pradėjau kūkčioti.
"Selena, Louis vartojo narkotikus šiandien ir tu jam priminei jo buvusią paną, jis dėl to taip elgėsi" bandė paguosti jis.
"Bet jis teisus" pasakiau, bet vėl uždėjau rankas ant jo liemens ir staiga pradėjo stipriai lyti.
"Jis neteisus, Selena"
"Teisus. Aš niekam nerūpiu ir niekada nerūpėsiu" pasakiau ir atsitraukusi nuo jo užsidengiau galvą savo striuke jog nesušlapčiau nors jau esu kiaurai šlapia, keista jog nejaučiu šalčio.
"Tu sušiktai rūpi man"
"Tai laikina, Harry" papurčiau galvą.
"Ne. Aš galiu būti su bet kokia mergina lovoje, bet aš ten įsivaizduosiu tave. Per koncertus viską atrodo atiduodu vien dėl to jog man atrodo jog kažkur stovi tu, žiūri ir šypsais, gal ne man, bet vistiek šypsaisi ir to man pakanka. Naktimis sapnuoju tik tave, nežinau ką tu man padarei. Tai skamba taip sukruštai lėkšta" jis pasakė ir nuleido akis į žemę.
"Tai nėra lėkšta, tai miela" pasakiau ir šiek tiek pasistiebusi suliečiau mūsų lūpas.

Man nerūpėjo jog dabar yra žiema ir aš po megztuku be striukės, man nerūpėjo jog dabar stipriai lyja ir aš galiu peršalti. Šiuo metu man rūpėjo tik Harry.