Purvinas Žaidimas

15 skyrius

Anna Clark:

Skubėdama į pirmą pamoką vos neuždusau. Atidarius Anglų kabineto duris mane pasitiko keisti žvilgsniai kurie privertė mane jaustis nejaukiai.

Atsisėdus pas Kenna greit išsitraukiau anglų kalbos vadovėlį ir sąsiuvinį.

- Kas tu?- nusijuokė Kenna.

- Nejuokinga.- pavarčiau akis.

- Tik pažiūrėk net nepasakyčiau, kad esi moksliukė.

- Užsičiaupk.- sumurmėjau.

Na po keturiasdešimt penkių minučių pagaliau buvo galimą eiti lauk iš klasės. Greit atsistojus susirinkau daiktus ir sugrūdau juos į kuprinę. Palikus klasę įpuoliau į vakiną. Pakėlus akis išvydau Joe ir tai privertė mane nusišypsoti.

- Oho, Anna?- jis nustebės kreipėsi.

- Taip.- atsidusau ir pažvelgiau.

- Seniai mačiau tave.- susiraukė.

- Taip na tavęs po to kai atėjau aš nebėra namie.- tariau.

- Na taip kol kas gyvenu su pusbroliu, neįsižeisk, bet man reikia erdvės ir laiko po to kai mes padarėm kaip ir pertrauka.- pasiaišikino jis.

- Joe, nereikia man aiškintis. Tiesiog pasiilgau tavęs.- prikandau lūpą.

- Na taip... Atleisk.- tarė jis.

- Ar tu dabar su Amber?- suklusau.

- Ką? Ne, mes tik draugai.- šyptelėjo jis.

- Anna! Eime valgyt, nes numirsiu iš bado!- suriko Kenna ir įsikibusi į parankė tempėsi mane lauk nuo Joe.

- Ką tu darai?- susiraukiau.

- Ne tai ką tu darai? Tu su juo išsiskyrei tad pamiršk jį, po galais.- atsidusus tarė Kenna.

- Viskas ne taip paprasta.- atsidusau ir ėjau kartu su ja į valgyklą.

Pasiėmusios maistą atsisėdome dviese su Kenna prie stalo.

- Ei, prisiminiau. Ar kalbėjai su savo viršininku dėl darbo?- paklausiau jos ir atsikandau obuolio.

- Taip jis mielai priimtu, nes trūksta darbuotojų. Jei nori rytoj galėsime nueiti kartu.- pasiūlė jis.

- Gerai, man tinka.- tariau ir palinksėjau galva.

Vos nepaspringau kai prie mūsų atsisėdo Zayn su savo draugais.

- Kas čia dabar?- susiraukė Kenna.

Aš nurijau susidariusi seilių gumulą ir padėjau ne iki galo suvalgyta obuolį ant stalo.

- Tai ką veikiat?- Zayn sukluso ignoruodamas Kenn'os klausimą.

- Valgom jei nepastebėjai.- netikra šypsena šyptelėjo Kenna.

- Oho Anna, panašu, kad tavo papai atrodo didesni.- nusijuokė Zayn.

Neištvėrus sviedžiau į jį savo maista padėkle.

- Mulkis.- supykus tariau ir vos ne bėgte išėjau lauk iš valgyklos.

Nesuprantu, kas po galais jam daros? Viena sekunde jis apsimetąs geru, o kitą akimirką jis spjauna tiesiai tau į veidą.

- Anna!- išgirdau kaip mane per visą koridorių šaukia Kenna.

- Ko?- grubiai suklusau ir laikiau ašaras akyse.

- Kas čia ką tik buvo?- jis susiraukė.

- Nieko, tik jo tie patys kvaili pasityčiojimai kaip ir ankščiau.- pavarčiau akis ir greit nuvaliau išriedėjusia ašarą.

- Jis kvailys Anna.- atsidusus apsikabino mane Kenna.

Apsikabinus ją taip pat už jos nugaros išvydau artėjanti Zayn.

- Ar tu verki?- susiraukė jis.

- Ne, atšok.- sumurmėjau.

- Anna aš nežinojau, kad tu apsiverksi dėl tokio menkniekio. Mes tik su draugais susilažinome, kad taip išdrįsiu pasakyti. Aš nemaniau, kas tu apsiverksi.- teisinosi Zayn.

- Ko tau reikia iš jos, Zayn?- sukluso Kenna.

- Tai mano ir jos reikalas.- suurzgė Zayn.

- Pamiršk viską, man nebereikia tavo pagalbos.- tariau ir ėjau kuo toliau nuo jo.

- Anna! Palauk!- jis atbėgo šalia manęs ir sulaikė mane paimdamas už rankos.

- Ko tau reikia?- suklusau.

- Tikrai atsiprašau, aš nežinojau, kad tave tai taip žeidžia. Tiesiog visi vaikinai iš komandos pastebėjo tavo pokyčius ir patikėk tai gerai.- kalbėjo jis.

- Tikrai?- suklusau nustebus.

- Taip.- jis atsiduso.

- Na, bet ar tau reikėjo taip grubiai kreiptis. Vis tiek tu esi tikras kiaulė.- tariau.

- Žinau aš nemoku elgtis su merginomis švelniai ir tai mano kaltė, bet aš nenorėjau, kad tu apsiverktum.- tarė jis.

- To neužteks, kad tau atleisčiau.- tariau ir prikandau lūpą.

- Ko norėsi?- jis nusijuokė.

- Kad neatšauktumėme mūsų susitarimo.- tariau ir vėl prikandau lūpą.

- Žinoma.- jis nusišypsojo.

<...>

- Tai kokia bus trečia pamoka?- suklusau ir atsisėdau ant lovos.

- Atsistok.- paliepė jis.

Netrukus atsidusadama atsistojau. Jis priėjo šalia ir žiūrėjo tiesiai man į akis. Tai buvo netgi šiurpu.

- Moki apsikabinti vaikiną?- jis sukluso.

- Kaip ir taip?- susiraukiau ir pavarčiau akis.

- Apsikabink mane.- tarė jis.

- Ką?- sutrikau.

- Apsikabink mane, pasakysiu ką darai ne taip.- paaiškino jis.

Nedrąsiai padėjau jam rankas ant pečių ir nuleidau galvą.

Jo rankos apsikabino mane per liemenį ir jis gana grubiai prisitraukė mane arčiau savęs, taip priversdamas mane jį apsikabinti per kaklą.

Mano viena ranka nuslydo ant jo krūtines ir pradėjo raižyti nematomus raštus. Prikandus lūpą pakėliau galvą į viršų. Išvydau jo veidą labai arti, labai, labai arti. Galėjau jausti jo šiltą kvėpavimą atsimušant į mano veidą.

Nežinau kas man tuo metu pasidarė. Mano ranka atsidūrė ant jo veido ir mano veidas dar labiau priartėjo prie jo, taip mėgindama jį pabučiuoti.

- Ši pamoka baigta.- sutrikęs tarė ir atsitraukė nuo manęs.

Ir išėjo palikdamas mane vieną stovėti kambaryje.

*

Atleiskit už klaidas!