Miela beprotybė//JokerxHarley fanfic

1.20

Pasileiskit muziką geresniam efektui (:

Harley pov.

Trumpam atsiskyrėme su J. Jis su ginklu rankoje bandė atsimušti kitus agentus puolusius mus. Aš mėginau veikti tą patį, tačiau esu labai išvargusi...

Pagaliau pasitaikius galimybei atsisukau į jį ir pradėjau eiti link Pyragėlio, kai staiga pajaučiau stingdantį skausmą šone.

Pažvelgiau žemiau link šonkaulių. Iš mano menko šonelio veržėsi nevaldomas kraujas.

Jaučiu kaip vis beeinant mane apleidžia jėgos, kol galiausiai suklupau ant šaltos betoninės žemės.

Po kelių sekudžių mane apglėbė šiltos rankos.

"Harley? Harley?!" Pažįstamas balsas drebančia intonacija bandė kalbėti su manimi.

"J..." šiek tiek prasimerkus nusišypsojau ir perbraukiau ranka per jo skruostą.

Greitai patraukiau ją ir užsiėmiau už žaizdos. Jaučiau, kaip geležis manyje neleidžia sustoti bėgti kraujui.

"Ne ne ne... to, to negali būti!" Sutrikęs nužiūrinėjo mane mąstydamas kaip man padėti. "Aš nenoriu, kad tau skaudėtų" susigraudinęs J balsas pasiekė mano ausis.

"Bet... tai neskauda" atsidusau leisdama paskutiniams oro gurkšniams patekti į mano plaučius.

"Aš mirštu. Mirštu rankose žmogaus, kurį myliu visa širdimi. Džiaugiuosi žinodama, jog mano širdis sustos bežvelgiant į tavo veidą. Ir tai gerai" jaučiau kaip neapsakomai karčios ašaros prarieda mano skruostu.

"Pameni, per pirmą mūsų susitikimą, tu manęs klausiai, ar aš bijau ką nors prarasti. Tada aš net gi neturėjau ko prarasti. O dabar turiu. Aš beprotiškai bijau tavęs netekti" Jokeris vis stipriau ir stipriau spaudė mane savo glėbyje.

"Štai čia akimirka, kai aš užtvirtinu savo žodžius. Aš mirčiau dėl tavęs, J. Nes tu esi viskas ką aš turiu" kraujuota ranka vėl perbraukiau jam per veidą.

"Tu mano visas pasaulis, H. Neišeik, nes be tavęs aš nebeturėsiu nieko." Jo ašaros krito tiesiai į mane. "Aš myliu tave. Myliu beprotiškai ir besalygiškai" galėjau jausti jo drebulį ir baimę.

"Aš myliu tave dar labiau. Myliu tave, Jackai. Jackai Napierai" išspaudusi paskutinias gyvas savo ląsteles nusišypsojau. Mačiau jo sutrikimą veide, kai pasakiau jo tikrą vardą ir pavardę. "Visada žinojau"

"Turėsi sugebėti paleisti mane. Žinau, tai sunku, bet privalėsi pamiršt mane. Gelbėkis kol jie tavęs nesučiupo" jokerio rankos švelniai spaudė manąsias.

"Aš niekur neisiu. Aš tau padėsiu" bandė raminti mane, bet viskas veltui.

"J, aš mirštu. Tu nebegali man padėti. Gali tik nepakenkti sau. Prašau, bėk" atsidusau jausdama kaip peiliai raižo mane iš vidaus.

Mėgini šypsotis, o skausmas viduje traiško šonkaulius.

"Atleisk man, J. Ir... sudie " jaučiau, kaip jėgos apleidžia mane. Iškvėpiau paskutinį orą iš savo plaučių. Pajaučiu šiokį tokį palengvėjimą...

Ir tai... viskas? Tokia pabaiga? Šioje kryžkėlėje galiausiai suvoki tikrąją žodžio 'iki mirties' prasmę. Kai tu myli iki skausmo. Iki kol ašmenys subado tavo širdį, bet tu vis vien stojiesi ir bandai šypsotis. Bet... nebegali. Tik nugrimzdi į begalinę tam...

Jokerio pov.

Jaučiau kaip silpna Harley gyvybė lėtai gesta mano glėbyje, o aš... nieko negaliu padaryt...

Galėjau jausti, kaip jos maža širdelė nustoja plakti.

Šaltos ir stiklinės Harley akys žvelgė kiaurai į mano sielą.

Jaučiau kaip kartu su ja manyje miršta ir dalelė mano esencijos.

Šalti ginklų galiukai buvo nutaikyti tiesiai į mane. Stiprios rankos sugavo mano pečius ir patraukė nuo Harley. Mėginau atsiplėšti nuo jų, tačiau veltui. Aštri adata pasiekė mano kaklą ir galėjau jausti kaip miegas užvaldo mano vidų.

Viso to esmė, kad nesvarbu, kad ir kaip mes stengtumėmės, kad ir kiek kovotumėm... kai kurios istorijos, na jos... tiesiog neturi laimingų pabaigų. Jos tiesiog... baigiasi. Gyvenimas nutrūksta nespėjus pabaigti paskutinio žodžio. Nutrūksta, tarytum smuiko styga pagiežingai perbraukus smičiumi. Ir gyvenimas baigiasi.

Sveikiiiiiiiii! Kadnagi vienas žmogus norėjo, tad įkėliau antrą dalį per dieną😂dėja, tai vuvo paskutinė dalis... jau pabaigusi ją turiu įdėjų naujoms istorijoms, tad tikiuosi skaitysite jas! Labai dėkoju visiems, kas skaitėte. Myliu!❤❤❤❤

With all my love, Poison Ivy❤❤