Įstrigę kartu

6.

- Po velnių kur tu valkiojeisi?- ji šaukė, o aš stovėjau prieš mamą susiėmusi ranka už žando su nuostaba veide.- Atsakyk man. Ar tu bent nutuoki kiek dabar valandų ir kaip aš jaudinausi! Kodėl tu buvai ne ryšio zonoj?!

- Mama, aš esu įsitikinęs, kad buvo rimta priežastis, dėl kurios ji negrįžo.- lipdamas laiptais pasakė Džeisonas. Aš jį taip myliu. Savo brolį. Džeisonas yra keliais metais už mane vyresnis. Jis visada ištraukia mane iš visokiu nesamonių kai prisidirbu, visada palaiko ir apgina.

- Po velnių mama! Mane užrakino vieną mokyklos rūbinėj, kol aš rengiausi. Kaip aš galėjau tau paskambinti jei ten nebuvo ryšio.- nesusilaikiusi surėkiau. Šiek tiek pamelavau, kad ten buvau viena, nes jei pasakyčiau, jog buvo ir nepažįstamas vakinas būtų gan keista.- To iš tavęs tikrai nesitikėjau.

Tai pasakiusi greitai užbėgau laiptais į viršų ir užtrenkiau savo kambario duris. Ji niekada nebuvo man trenkus užgavus ar pasakius kokį negražų žodį, todėl ir labai nustebau, nes to paprasčiausiai nesitikėjau. Kritau į savo lovą ir įsijungusi telefoną gavau labai daug žinučių ir skabučių. Daugiausia buvo mamos. Ana irgi manęs ieškojo. Skambino ir paliko kelis SMS.

" Laukiu tavęs mokyklos kieme."
" Greičiau"
" Kur tu?"
" Važiuoju namo viena"

Surinkau Anos numerį ir telefoną pridėjau prie ausies laukdama, kol ji pakels ragelį.

- Klausau.

- Klausyk Ana aš labai atsiprašau. Kai kas įvyko ir aš negalėjau ateiti.

- Tai kodėl neatsiliepei? Galėjai bent atrašyti.- nusiminus tarė.

- Klausyk, viską papasakosiu rytoj, nes dabar turiu eiti. Tikiuosi nepyksti.- greitai sumaliau, nes išgirdau tuksenimą į mano kambario duris.

- Ne. Labanakt.

- Labos.- padėjau telefoną ant stalo ir nuėjau atidaryti durų.

Tai buvo Džeisonas. Jis stovėjo su šypsena iki ausų. Pavarčiau akis ir  pasitraukiau nuo durų, taip duodama jam kelią praeiti.

- Kas tave ten užrakino?- atsisėsdamas ant mano lovos paklausė.

- Man pačiai būtų įdomu sužinoti.- knisdamasi savo stalčiui ir ieškodama pižamos tariau.- kažkas sumanė papokštauti.

Suradusi pižamą su drambliukais nuėjau į vonią persirengti. Grįžusi į kambarį Džeisono neberadau, tačiau išgirdau pokalbį virtuvėje. Kalbėjosi mama su broliu. Ačiū Dievui, kad tėčio nebuvo, nes tada čia butų kilęs didžiulis šurmulys.

- Toks jos elgesys visiškai netoleruotinas. Visai ji išpuiko ir dar drįsta man meluoti.- kumščiu trenkdama į stalą sušuko.
Aš išėjau į koridorių ir prisiplojau prie sienos, kad manęs nepastebėtų.

- Mama, ji paauglė. Tu nežinai kokia ji. Nors ją auginai, bet tikrai nežinai ką ji sugeba. Ji jau nemaža, gali blaiviai mąstyti, kaip suaugęs žmogus, galbūt ir apsiginti, gali priimti protingus sprendimus. Suteik jai daugiau laisvės. Leisk bent vieną kartą grįžti vėliau negu penktą vakaro, leisk ilgiau pabūti su draugėm. Laikai ją tikrai ant trumpo pavadžio.

To be continued...