Purvinas Žaidimas

17 skyrius

Anna Clark:

Pramerkus akis sufokusavau vaizdą. Pašokau iš lovos kai prieš save išvydau Zayn.

- Po velnių, išgąsdinai mane.- tariau ir bandžiau atgauti kvapą.

- To ir tikėjausi.- jo veide atsirado šypsena.

- Nuostabu, ko tau reikia?- suraukiau antakius.

- Nepamirškim fakto, kad čia mano namai...- numykė jis.

- Ko nori, Zayn?- susiraukiau.

- Ar šianakt ką nors girdėjai?- sukluso jis.

Aš susiraukiau ir nuėjau iki dar neiškraustytų pirkinių maišų.

- Ne, o turėjau kažką girdėti?- suklusau ir pažvelgiau į jį.

- Ne, pamiršk.- jis pavartė akis.

- Gerai...- numykiau ir iš maišo ištraukiau pilką suknelė.

Greit nuėjau į tualetą, nusivilkus pižamą apsivilkau apatinį trikotažą ir ant viršau suknelę. Man ji patiko, nes ji gana aiškiai išryškino mano kūno linijos. Galiu prisiekti jog Joe mane pamatęs užsprings.

Nusivalius dantis greit praskalavau burną. Grįžus į kambarį susikroviau daiktus į lagaminą, kadangi šiandien grįžtu į savo namus.

- Žinai užsivilk baltas kelnaites arba eik be jų, nes juodos šviečia iš labai toli. Juk nenori, kad tave iškruštu vidurį mokyklos.- pašaipiai tarė Zayn.

- Žinai jei eisiu be kelnaičių bus žiauriau nei eiti su juodomis.- pakėliau antakius ir kiek nuraudau.

Apie ką mes gi ir kalbam?

- Daryk kaip išmainai, tiesiog nemanau, kad nori to.- jis nusišypsojo.

- O tu jau siūlaisi?- susiraukiau.

- O tu nori?- jis taip pat susiraukė.

Ir ta sekundę buvau prispausta prie sienos. Pasidarė kvėpuoti taip sunku kai jis buvo taip arti.

- O ar tu nori?- prikandau lūpą ir nusijuokiau.

- Neerzink, Anna.- jis suurzgė.

- Aš ir neerzinu.- tariau ir susiraukiau.

- Patikėk nenorėk jog aš tave išdulkinčiau.- jis suurzgė ir paleido mane.

- Aš nesakiau ar noriu, neprivalai visada būti toks grubus.- tariau ir suraukiau antakius.

<...>

- Sveika, Kenna.- kreipiausi į blondinę.

- Anna?- ji susiraukė ir nusijuokė.

- Taip.- pavarčiau akis.

- Kas su tavimi atsitiko?- ji pakilnojo antakius.

- Nieko neatsitiko.- sukikenau.

- Pasišnekėsim vėliau, nes dabar turiu eiti į matematika, man kontrolinis.- tarė ji ir greit apsikabinus nubėgo tolyn koridorių.

Netrukus pajutau pliaukštelėjimą per užpakalį kuris privertė mane pašokti iš vietos.

- Gražus iškilimai, Anna.- tarė vienas iš futbolo komandos vaikinų.

Aš su pasišlykštėjimu juos nužvelgiau ir nuskubėjau į chemijos kabinetą. Atsisėdus į savo vietą netrukus prie savęs užuodžiau rūkalų kvapą.

Pasisukus į kita suolo puse išvydau Zayn. Užverčiau akis aukštyn ir greit išsitraukiau chemijos knygą. Labiau nesisekti ir negali.

- Vakar išbarškinau Steele, patikėk buvo geras.- garsiai juokdamasis kalbėjo tas pats vaikinas koridoriuje.

- Styles, nesigirk savo nešvankybėmis. Verčiau pasimokytumei kontrolinį, nes iš jo gavai f.- kalbėjo mokytoja.

- Tai raskit kas pamokys, pavyzdžiui Anna.- jis įsišiepė ir įsmeigė savo akis į mane.

Mano kūnų perbėgo šiurpuliukai ir darėsi sunku nuryti seiles.

- Ar tau viskas gerai?- tyliau paklausė Zayn.

Aš nieko nesakiau tik pasukiojau į šonus. Manau arba tuoj apalpsiu, arba aš užmušiu tą iškrypėlį.

- Ar kas nors atsitiko?- Zayn sužiuro į mane.

- Nenoriu apie tai kalbėti.- tariau ir nuleidau akis žemyn.

- Panele Clark ar sutiktum pamokyti ponaitį Styles?- sukluso mokytoja.

Mano akis pakilo ir sužiuro į mokytoja, žvilgsnis buvo perpildytas nuostabos.

- Kad aš nelabai moku praeita tema.- mėginau išsisukti.

- Liaukis Anna, juk gavai A.- tarė su šypsena Styles.

- Nejaugi, iš kur tu žinai?- suklusau.

- Na tu visada gauni geriausius pažymius.- jis nusišypsojo.

- Juk pamokysi tą nesuspratėlį?- nusijuokė mokytoja.

Nenoromis palinksėjau.

<...>

Išėjus iš chemijos kabineto prie manęs atsiradęs Styles vos neįvarė infarkto.

Jo ranka atsirado ant mano liemens kuri slinko link mano sėdmenų. Aš nerangiau pasiraičiau.

- Susitinkam šiandien septinta pas mane?- sukluso jis.

- Gerai.- tariau ir greit nuo jo nuėjau.

Visu greičiu ėjau link mokyklos išėjimo.

- Anna!- išgirdau Zayn balsą.

Sekundei stabtelėjau ir atsisukau į jį.

- Ko?- suklusau piktai.

- Kas buvo per chemija? Ko tas Harry prilipo prie tavęs?- sukluso jis.

- Nežinau gerai?- piktai tariau ir greit išlėkiau pro duris.

- Ei! Palauk!- rėkė Zayn.

- Kas yra tau?- susiraukiau.

- Nieko, tai kas yra tau?- susiraukė ir jis.

- Tai ne tavo suknistas reikalas.- tariau ir ėjau link namų.

- Tu rimtai eisi namo pėsčiomis?- susiraukė jis.

- Taip ar tau tai nepatinka?- suklusau grubiai.

- Man nepatinka tavo tonas.- jis irgi šįkart piktai tarė.

- Po galais Zayn tu man ne tėvas ir kalbu kaip noriu, darau ką noriu. Neaiškink man.- tariau ir toliau ėjau, bet jis sugriebė man už riešo ir mane sustabdė.

- Rimtai kelsi drama?- jis susiraukė.

- Atsiknisk.- sumurmėjau ir mėginau ištraukti ranka iš jo delno.

- Ką Harry tau padarė, kad taip supykai?- jis nesustojo klausinėjęs.

- Jis lindo prie manęs, aišku?- tariau ir ištraukiau iš jo delno ranką.

- Jis ką darė?- jo oda esanti ant žandikaulio įsitempė.

- Graibė, liete mane. Nežinau kaip tai apibudinti. Nenoriu eiti pas jį.- vos neverkdama kalbėjau.

- Ei, nusiramink. Tikriausiai jis tave nusižiūrėjo kaip mergina kuriai atims nekaltybę, nes visi žino, kad tu nekalta.- jis tarė.

- Oho tai dabar pradėsim kaltinti mane jog aš esu nekalta? Tai gal padaryk mane, kad tokia nebūčiau ir, kad Harry manęs neišprievartautu, ką?- vos neišrėkiau.

- Nurimk, niekas tavęs neprievartaus.- jis pavartė akis.

- Koks skirtumas, tiesiog noriu, kad daugiau jis prie manęs nelįstu, aišku?- tariau ir greitu žingsnių nuėjau nuo jo.