Neišsipildžiusi svajonė

1

2017-08-20

Trrrr... Trrrr... Trrrr... Suskambo žadintuvas stovėjas ant stalelio. Pakėliau galva ir akimirksniu išjungiau jį. Tai tik dar viena nieko verta diena...

Iškėliau savo gležnas kojas iš lovos ir pagriebusi chalata apsivilkau. Pasiėmusi telefona nužingsniavau link virtuvės. Mama gamino pusryčius, atrodė geros nuotaikos, bet giliai akyse matėsi sielvartas dėl kurio ji nepradeda naujo gyvenimo...
-Mam?,-tyliai pratariau
-Taip dukrele,-ji pakėlė savo nuo ašarų išvargusias akis.
-Kaip manai, ar galėtumem šiandieną nuvykti į kapines pas tetį?,-paklausiau jos. Ji pažvelgė į mane su nuostaba ir tarė:
-Dukrele, tai žinoma. Jau maniau niekada nepasiulysi to padaryti,.-nusišluoščiusi ašaras nusišypsojo.

Tiesa pasakiusi nuo laidotuvių nė karto nebuvau pas tetį nuvykusi į kapines... Nes tai mane labai slegia. O jau praėjo lygiai metai... Pasiilgau jo...
-Pusryčiausi?,.-iš tranco pažadino mane mama.
-Mielai, nes juk tavo blynai yra patys skaniausi pasaulyje!,.-pažiurėjau į ją ir nusišypsojau.

Po šilto dušo nuotaika kaip mat pakilo. Nusisausinau rankšluoščiu kūna ir pasigriebusi plaukų šepetį pradėjau džiovintis plaukus. Apsivilkau juodas džinsines kelnes, balta maikute ir užsimečiau juoda odinį švarkelį. Nupėdinau į kambarį ir nusprendžiau truputį pasidažyti.
-Cara!,.-išgirdau šūksnį iš apačios.
-Taip!,.užrėkiau
-Cara, eime!
-Gerai mam!,.-sušukusi pačiupau telefona ir savo rankinę nubėgau į apačią.

Užsidėjau savo kedusm ir pasišalinau iš namų. Oras yra bjaurus, pučia vėjas ir labai apsiniaukia. Mamai atrakinus mašina greit įšokau ir užtrenkiau dureles.

Atvykome į kapines. Išlipau iš automobilio ir patraukiau link tečio kapo. Mama ėjo šalia manęs ir nešė gėles. Pačiupau jos ranka ir stipriai suspaudžiau. Priėjusios kapa užgniauzė kvapa ir pasipylė ašaros. Staiga akys pamatė laidotuves vykstančias netoliese. Buvo susirinke daug žmonių ir visi labai verkė. Pamačiau savo amžiaus jauna vaikinuka. Jo neseniai nukirpti plaukai patraukė mano akį. Jis buvo liūdnas, laikė už rankos jauna mergaitę.
-Gal jau einame?,.-eilinį kartą mama mane pažadino iš tranco. Aš linktelėjau galva ir dar kartą atsisukusi į ta pusę kur vyko laidotuvės, pažvelgiau į vaikina.