Mėnesiena meta
Ilgus šešėlius,
Bet nemiegoti verta
Ir iš namų išėjus
Apsidairyt aplinkui,
Suprasti ko verti
Šiukšlių apsupty
Žmonės vieniši.Kiekvieną išklausyk;
Kiekvieną suprask,
O pats pabandyt
Net nedrįsk,
Nes niekam nerūpi
Ką tu manai.
Tad nusileiski truputį
Ir mąstyk paprastai!Kraupūs šešeliai
Sielą supranta,
Tik dingsta vėliai -
Ryte taip juk lemta.
Mėnuliui ištrūkus
Ir šešėliai prasmenga.Galvoji - tu vienišas?
Galvoki iš naujo!
Tu turi draugą
Neturintį kraujo,
Bet lojalų.
Šešelį.
Kuris tamsoj gyvena
Ir tyliai krebždena,
Bet net anksti kėlęs
Jo nesutiksi.Šešėlis slapstysis
Nuo šio pasaulio
Ir nerizikuos sudegt
Karštoj saulėj.
YOU ARE READING
Let's Talk About Nothing
PoetryKartais kuriu eilėraščius, dainų tekstus. Nusprendžiau keletą įkelti čia, kadangi vis tiek manęs čia beveik niekas nepažįsta... Dauguma jie tamsūs, bet turiu tai iškelti į išorę, kad nesprogčiau. Highest rank in Poetry #2 Nuostabų viršelį kūrė @Dire...