Įstrigę kartu

12.

Jis tylėjo, nieko nesakė, buvo susikoncentravęs į kelią.

-Man tai atsibodo. Kiek dar gali tai tęstis? Nors neatsimenu nieko ir ačiū Dievui, nes kitaip man prireiktų psichologo pagalbos... bet žinai ką? Pripažink, man tos pagalbos ir dabar labai reikia. Tai turi liautis. Kiek galiu save žaloti? Tie visi randai jie liks iki gyvenimo pabaigos, esu tikra kad jai tuoj pat nieko nedarysiu jų atsiras dar daugiau...

- Tik nesakyk mamai. Jei jie tai sužinos uždarys tave į psichiatrinę...Galbūt tai išsispręs savaime?- nenuleisdamas akių nuo kelio tarė.

- Savaime? Tu čia rimtai? Jei tai pasikartos, gali būti, kad jau rytoj gulėsiu ant žemės nukraujavusi ir tai bus tik dėl to, kad nesiėmėm jokių rimtų priemonių.

- Tu esi sveika, normali paauglė. Gal tu iš to išaugsi. Kaip kiti...

- Tiek daug metų praėjo kai su manim kažkas dedasi ir tu laikai mane sveika, normalia paaugle? Juk ir taip aišku, kad aš psichopatė! Tai yra liga ir ją reikia gydyti.

Džeisonas nespėjo nieko atsakyti, nes jau stovėjom mokyklos kieme ir aš išlipau iš mašinos.

- Sekmės, brolau.- uždarydama duris tariau. Jis atsisveikindamas ranka pamojavo ir išvažiavo.

Peržengusi mokyklos durų slenkstį nuskubėjau iki spintelės, nes jau nedaug buvo likę laiko iki pamokos pradžios. Iš lėto ėjau koridoriumi ir bandžiau sugrūsti telefoną į kišenę, kai už akių užkliuvo direktoriaus kabineto langai. Ten sedėjo į kėdės atlošą atsirėmęs Denas, tarp rankų vis sukinėjo kažkokį lapelį. Įdomu kodėl jis atrodė toks suirzęs? Netrukus mūsų žvilgsniai susitiko, jo veidas atrodė rimtas, gal net priminė piktą, tačiau jis nusisuko, kai tik direktorius jam kažką pasakė. Denas susiraukė dar labiau ir trenkdamas durimis grėsmingai išėjo iš kabineto. Jis praėjo pro mane kaip pro siena, net neatkreipė dėmesio. Bet gal ir gerai, kai prisiklausiau iš Anos visokių dalykų apie jį šiurpas nueina per rankas.

Buvo kūno kultūros pamoka. Šį kartą persirenginėjau tualeto kabinoje, nes rūbinėj jaučiausi nejaukiai, vis dėl tų kamerų, nežinau ar jas jau sunaikino ar ne. Ir vėl žaidėme futbolą, mokino kaip reikia taisiklingai spardyti kamuolį, bandėme pataikyti į vartus. Denas stovėjo netoli vartų sukryžiavęs rankas ant krutinės stebėjo, kaip aš " pataikau " į vartus. Jam irgi vyko kūno kultūros pamoka, bet nežinau kodėl jis nesportavo su kitais. Šį kartą rimtai susikaupiau, sutelkiau visą dėmesį į kamuolį. Pasiruošusi spyriau ir kap nebūtų keista nepataikiau, kamuolys nuskrido kažkur į kitą stadiono pusę. Denas kaip psichas pradėjo juoktis, žvelgiau į jį piktu žvilgsniu ir jis nurimo. Antras bandymas, dabar tai turiu pataikyti. Įsibegėjau ir spyriau, visos merginos aplink mane pradėjo juoktis, nes pataikiau į Deną. As taip pat nesusilaikiusi nusijuokiau. Auch turėjo skaudėti. Jis grėsmingai nužvelgė mane ir pradėjo artėti. Denas neatrodė labai gerai nusiteikęs. Aš šiek tiek išsigandau ir sustingau vietoje, nežinojau ką daryti. Jis priėjęs parvertė mane ant žemės...

To be continued...