Įstrigę kartu

15.

- Ką tu darai? Paleisk jį.- sušukau.

Denas nekreipdamas dėmesio į mane trenkė kelis kartus jam iš kumščio į veidą.

- Tu gal išprotėjai!!!- surėkiau bandydama Deną nuo jo atplėšti, bet man nekaip sekėsi. Visi aplink tik spoksojo akis išpūtę ir net nesiruošė ko nors daryti, kai kurie net fotografavo.- Nustok! Taip tik prisidarysi problemų!!!

- Ei, žmogau, nusiramink, aš gi atsiprašiau.- jam iš nosies bėgo kraujas.

Jis visiškai į nieką nereagavo. Netrukus pasigirdo mokyklos garsiakalbis.

- Denai, skubiai į direktoriaus kabinetą.- nuskambėjo piktas balsas.

Atrodė, kad jis tada pabudo iš transo būsenos. Jis paleido tą vaikiną. Kiek žinau vardu Oskaras. Visi išsiskirstė, kai Denas visus grėsmingai nužvelgė, taip duodami kelią jam nueiti iki direktoriaus kabineto. Oskaras išsigandęs nugara nuslydo žemyn. Aš greitai prie jo priėjau ir atsiklaupiau ant keliu, išsitraukiau iš kišenės servetėlę ir norėjau padėti, tačiau jis ranka nusivalė kraują tekantį iš nosies, staigiai atsistojo ir išėjo pro laukines duris. Visų žvilgsniai susmigo į mane, aš pasiėmusi kuprinę greitai išbėgau iš ten.

- Aš tau sakiau, Denas kažkoks psichas. Puola žmones dėl tokių nesamonių. Gi jis tavęs atsiprašė, negi jam to neužteko? Beto tu nei nesusižeidei, taip?- Ana visą istorijos pamoką burbėjo apie Deną, koks jis nesveikas ir t.t. Ji iš dalies buvo teisi šįkart jis persistengė.- Nina aš tau sakau jis turi problemų su pikčio nevaldymu. Ir tik nebandyk jo ginti, kadanors nesusivaldęs tai galėtų padaryti ir tau!

- Ana, gal jau užteks, man labai galvą skauda...- sumurmėjau ir rankomis susiėmiau veidą. Visur kur tik pasisuksi eina kalbos apie jį...

Po pamokų su Ana stovėjom lauke ir laukėm, kol Džeisonas mus pasiims, kai netoli pamačiau Deną. Jis stovėjo nugara atsirėmęs į mašiną ir rankas sukryžiavęs ant krutinės. Aš greitu žingsniu nuėjau prie jo.

- Ką tai reiškia? Kodėl taip elgiesi? Tu gal išprotėjai? Oskaras gali pasiskūsti, o tada tau bus blogai.

- Ką? Apie ką tu čia?

- Tu gal iš manęs tyčiojies? Laikai mane kvaila?

- Ne, niekada negalėčiau iš tavęs tyčiotis.- jis atrodė sutrikęs.

- Tai nevaidink, kad nieko neįvyko!

- Aš negalėjau tiesiog stovėti ir žiūrėti kaip su tavim taip elgiasi!- jis pradėjo šaukti. Aš šiek tiek kruptelėjau dėl jo tono.- oh...atsiprašau...

- Ką?- sutrikau. Negi aš jam tikrai rūpiu.- bet...- Netrukus jis pradėjo vis artėti, o kas keisčiausia tai, kad aš net nesiruošiau pasitraukti.

To be continued...