Anna Clark:
- Zayn aš atėjau pasakyti, kad pasikeistum mokytojus, nes nenoriu daugiau tavęs matyti.- tariau ir prikandau lūpą.
- Kodėl?- sukluso jis.
- Nes tu ir vėl manyje įžiebei neapykanta tau, mes niekada negalėsime būti draugais.- tariau.
- Žinau, bet kodėl?- jis susiraukė.
- Nes aš mergina kuri mokosi gerai, o tu nesi geras. Tu... kiekviena sekunde bandai pasijausti gerai įžeisdamas mane.- tariau ir pavarčiau akis.
- Taip... Mes kažkas kas neįmanoma.- prikando lūpą jis.
- Pamirškim tuos kartus kai aš tave pabučiavau ir viskas bus kaip po senovei.- tariau ir rankomis perbraukiau per plaukus.
Jis žiūrėjo į mane tarsi bandytu sunaikinti žvilgsniu.
- Man jau reiktu eiti.- tariau.
- Pasilik.- tarė jis ir sugriebė mano ranką.
- Negaliu, rytoj kontrolinis turiu bent kažką pasimokyti.- pamelavau.
- Galiu bent pabučiuoti tave?- sužiuro į mane.
Maniau jog mano širdis iššoks per gerklę nuo tokio klausimo.
- Na žinau rytoj viskas grįš į senas vėžias ir pamiršime viską, kaip ir tai, kad dabar tave pabučiuosiu.- ji pasiteisino.
Aš linktelėjau ir priėjau prie jo arčiau. Jo veidas atsidūrė šalia manojo ir jo lūpos palietė manąsias. Pagilinau bučinį, nes atrodė, kad tai padaryti jis bijojo. Kai pagaliau mums pritrūko oro, mes atsitraukėme vienas nuo kito.
- Iki nevykėlė.- jo lūpų kampučiai pakilo.
- Viso.- tariau ir greit išėjau iš jo kambario.
Greitai nusileidau laiptais žemyn ir išėjau į lauką. Sustingau kai išvydau Harry su Joe stovinčius mano kieme. Visai pamiršau kai Styles šeima pas mus vakarieniauja. Pasislėpus už stambaus medžio kamieno akies kampu juos stebėjau.
Išvydau kaip Joe duoda tam mulkiui pinigus, o jis jam atiduoda maišelį su baltu tūriu viduje.
O Dieve... Tikiuosi čia ne tai apie ką aš galvoju. Nėjau Joe rimtai vartoja narkotikus? Tai paaiškintu kodėl jis toks nepastovus.
Kai tik Joe pasišalino iš mano kiemo aš greit nuskubėjau prie mano namų durų. Kai tik išvydau Harry terasoje užsipuoliau jį.
- Ką tu kvailį čia sugalvojai?- surikau.
- Kas tau yra?- jis susiraukė.
- Tu platini narkotikus Joe?- suklusau kiek ramiau.
- Jis juos nusipirko, bet ne sau.- tarė jis.
- Tai kam po galais?- suklusau.
- Amber.- ramiai atsakė jis.
- Amber?- isteriškai nusijuokiau
- Aš čia rimtai.- tarė jis.
<...>
- Štai eik į šį kambarį ir sakyk, kad tau reikia darbo šioje kavinėje.- šyptelėjo Kenna.
- Gerai.- tariau ir gyliai įkvėpiau.
Tik įėjus mano kūną pervėrė šaltis. Pažvelgus į vaikiną kuris sėdėjo kėdėje prie stalo, mėginau atkreipti jo dėmesį.
- Atsiprašau?- atsikrenkščiau.
- Taip?- jis pakėlė akis į mane.
Per mano kūną perbėgo tūkstančiai šiurpuliuku. Maniau, kad savininkas bus senas ir storas, bet tai buvo gana jaunas ir išvaizdus vaikinas.
- Aš čia dėl darbo.- šyptelėjau.
- Tu tikriausia ta mergina apie kuria pasakojo Kenna. Ar turi kokios nors patirties?- vaikino antakiai pakilo.
Mano galva nedrąsiai pasisukiojo į šonus.
- Na gerai. Tave Kenna apmokys ir jei tau seksis gerai, gausi šį darbą. Gali pradėti, kad ir pat dabar. Apranga pasiimk iš savo draugės.- tarė jis, o aš linktelėjau.
Palikus tą kambarį patraukiau link Kenn'os.
- Sakė, kad tu man duotumei apranga.- tariau.
- Tu gavai darbą.- ji tyliai sucypė.
- Dar nevisai.- pavarčiau akis.
- Bet gausi.- ji šyptelėjo.
- Nes tu jam patikai.- mirktelėjo akį Kenna.
- Ką?- susiraukiau ir nusekiau ją.
- Nesvarbu, štai imk tavo apranga.- sumurmėjo ir įbruko į man rankas aprangą.
- Gerai...-numykiau.
- Apsirenk ir pasiimk tai. Čia yra užrašų knygutė, o šiame lapelyje sužemėti tavo stalai kuriuos turėsi aptarnauti.- šyptelėjo ji.
Susiruošus grįžau pas Kenną. Vos nepaspringau eilinį kartą kai savo staliuke išvydau Zayn.
Apsilaižiau lūpas ir atsisukau į Kenna.
- Ką po galais čia veikia Zayn?- mano antakiai.
- Pamiršau pasakyti, kad jis čia lankosi beveik kiekvieną dieną.- sučiaupė lūpas.
Gyliai įkvėpiau ir atsidusau. Stipriai suspaudus užrašų knygutę rankoje patraukiau link Zayn staliuko.
Kai jis išvydo mane prieš save, atrodė su nustebusiu žvilgsniu.
- Anna?- jo antakiai susiraukė.
- Manau, kad taip.- nustačiau piktą žvilgsnį.
- Ar galėtume pasikalbėti?- jis sukluso.
- Neturiu su tavimi apie ką kalbėti. Ar užsisakysite ko nors?- bandžiau apsimesti, kad jo nepažįstu.
- Anna.- jis piktai tarstelėjo.
- Sakyk ko nori arba eik lauk.- piktai atšoviau.
- Atnešk man vandens.- jis tarė ir suspaudė kumščius.
- Gerai.- tariau ir šyptelėjus patraukiau link virtuves.
- Vandens.- tarstelėjau ir netrukus gavau stiklinę vandens.
Netrukus ir vėl atsidūriau ir padėjau jam stiklinę su vandeniu ant stalo. Ketinau eiti tačiau jis pačiupo mano ranką.
- Anna, aš pakeičiau mokytojus. Ką dar turėsiu padaryti, kad bent penkioms minutėms atkreipčiau tavo dėmesį?- jo antakiai pakilo.
- Daugiau čia nesirodyti.- tariau ir jam paleidus ranką grįžau pas Kenna.
KAMU SEDANG MEMBACA
Purvinas Žaidimas
Fiksi Penggemar"... Nes tik tokia beprotė kaip aš, galėjau įsimylėti tokį bejausmį kaip jis."