Įstrigę kartu

18.

Aš nieko jam neatsakiau ir toliau žiūrėjau į lentą.

- Tai va iškur tie randai. Nina, neleisk jam taip su tavim elgtis, jeigu tu save pjaustysi jis pasirodys vis dažniau, nes tas padaras to ir siekia...kitą kartą pabandyk veidrodį...

Aš atsisukau į jį rimtu veidu.

- Tiesiog kai jį pamatysi pažvelk į veidrodį.

- Tam kad jis dinktų aš turiu pajausti skausmą.- žvelgdama jam į akis tariau.

- Prašau daugiau nežalok savęs, tiesiog pažiūrėk į veidrodį ir jis turi dinkti.- sušnabždėjo.- žinai ką? Geriau važiuojam po pamokų pas mane, galėsim apie tai pasikabėti, čia nesaugu, nes visi į mus žiūri, gali išgirsti...

Aš apsižvalgiau ir kai jie pamatė, kad juos nužvelgiau nusisuko. Ilgai negalvodama sutikau eiti pas jį. Galvojau, kad aš tokia vienintelė, turiu omeny vienintelė beprotė, kuri tai mato. Net nebūčiau sutikus eiti pas jį, jeigu ne ta nesamonė. Aš turiu apie tai sužinoti daugiau, kaip tai sustabdyti visam laikui.

Pasibaigus tom visom nuobodžiom pamokom mes įsėdom į Deno mašiną ir važiavom niūriais miško takeliais, negi jis gyvena vidurį miško. Pasidarė šiek tiek nejauku, mašinoje tvyravo tyla. Netrukus privažiavom gan didelį namą. Jis buvo tamsiai rudos spalvos, apaugęs visokiausiais augalais, vijokliais, aplink buvo tik medžiai, tačiau vidus labai skyrėsi nuo išorės, atordė labai jaukus namelis.

Antram aukšte ieškojau tualeto, kol tuo tarpu jis buvo apačioje. Klaidžiojau ilgu koridoriumi, kai man už akių užkliuvo vieno kambario nedaug pravertos durys. Jos išsiskyrė iš kitų esančių durų šiame koridoriuje. Net neįsivaizduoju kodėl, bet jos buvo šarvuotos su daug spynų. Lėtai priėjau prie jų. Nedrąsiai peržengiau durų slenkstį. Lova buvo tvarkingai paklota, bet spintos durys buvo praviros, o iš jos ant grindų gulėjo iškritę rūbai. Nusijuokiau, nes ir aš labai nemėgstu tvarkytis, tačiau greitai šypsena dingo nuo mano veido, kai virš jo stalo pamačiau prikabinta daugybe mano nuotraukų. Taip lyg visą laiką jis būtų mane stebėjęs, sekęs. Priėjau arčiau, nuotraukos kaip vaikščiojau parduotuvėje, kaip juokiausi su drauge mokyklos kieme, kaip sedėjau pamokoje, netgi kai vakare buvau savo kambaryje ir skaičiau knyga kompiuteryje. Tuomet mano širdis sustojo iš baimės, bet tuo pačiu iš nuostabos pradėjo plakti beprotišku greičiu. Tai jo toks planas, ilgai mane sekti, prisivilioti į namus, o paskui nežinia ką daryti...Kodėl aš? Greitai apsisukau ir norėjau išbėgti iš šito namo, tačiau atsitrenkiau į kietą krutinę ir nukritau.

- Kad tu žinotum kaip ilgai tavęs ieškojau...

To be continued...