К сожалению, это изображение не соответствует нашим правилам. Чтобы продолжить публикацию, пожалуйста, удалите изображение или загрузите другое.
Anastasia pov*
Pirštai lėtai slydo švelnia medžiaga, o mano mintys buvo niurios. Įvairūs jausmas kunkuliavo manyje, bet liūdesys ir neviltis užėmė pirmąją vietą. Visas mano gyvenimas tuoj sugrius ir aš negaliu nieko padaryti. Mr.Styles valdo visus aplinkui, net patys artimiausi žmonės vykdo jo užgaidas.
Ir tai varo mane į dar didesnę neviltį.
- Gal būt galėčiau kuo nors padėti? - prie manęs priėjo moteris apsivilkusi raudoną iki kelių suknelę.
- Ne, ačiū. - papurčiau galvą ir pažvelgiau į priešais mane esantį manekeną apvilktą ilga, pūsta vestuvine suknele.
- Jeigu reikės mano pagalbos, tik pašaukite, panele. - nusišypsojo moteris ir nuėjo prie kitos klientės.
Liūdnai šyptelėjusis nužvelgiau suknelę ir prisėdau ant minkštos sofos esančios netoliese. Man skaudėjo galvą nuo keletos bemiegių naktų. Ašarų tarsi jau nebeliko manyje, tad negaliu savo skausmo išreikšti jomis.
Norėčiau, kad mama būtų šalia ir padėtų man susitvarkyti su viskuo. Man dar tik aštuoniolika, bet netrukus ištekėsiu ir tapsiu Mr.Styles žmona. Ir negaliu tam pasipriešinti, nes šis žmogus valdo viską.
Mr.Styles nesupranta, kad jo tironiška valdžia bauginą žmones, jie yra sukaustyti jos ir dėl to vykdo visus jo įsakymus. Man nepatinka, kad žurnalistai tarsi kažko tikisi iš manęs.
Jie galvoja, kad mes tuokiamės iš meilės ir tikisi, kad aš pakeisiu jį. Kad tironiška valdžia dings, ir pasaulyje pagaliau visi galės jaustis laisvai ir nevaržomai.
Bet aš to negaliu padaryti, nes ši santuoka nėra iš meilės.
Šalia sofos ant staliuko stovėjo ąsotis su vandeniu ir stikline. Paėmusi stiklinę, prisipyliau į ją vandens ir gurkštelėjau kelis gurkšnius vandens. Pastačiusi stiklinę į vietą atsidusau.
Staiga man ėmė keistai svaigti galva ir kaisti veidas. Sutrikusi sumirksėjau ir delnais užsidengiau veidą.
- Panele, ar jums viskas gerai? - išgirdau pardavėjos balsą.
Mr.Styles pov*
- Taip, būtent to aš ir noriu. - ištariau pardavėjui. - Supakuokite juos.
- Žinoma, Mr.Styles . - linktelėjo vyras ir po kelių akimirkų ištiesė man raudoną ir mėlyną dėžutes.
Paėmęs jas, apsisukau ant kulno ir išėjau iš parduotuvės. Vairuotojas akimirksniu atidarė limuzino dureles ir įsėdęs į jį, uždarė bei sėdo už vairo.
- Kur važiuojame dabar, Mr.Styles? - paklausė vairuotojas.
- Į vestuvinių suknelių parduotuvę įsikūrusią centrinėje Rabato gatvėje. - atsakiau.
Po penkiolikos minučių limuzinas sustojo priešais baltos spalvos pastatą ir aš nelaukęs kada vairuotojas atidarys dureles, išlipau iš mašinos. Perėjęs takelį, pastūmiau dvivėres stiklines duris ir įžengiau į vidų.
- Mr. Styles , ačiū Dievui jūs čia! - staiga prie manęs pribėgo susirūpinusi moteris pardavėjos kostiumu. - Panelei kažkas negerai.
Mano viduje tarsi kažkas susitraukė ir aš nusekiau paskui moterį. Pasukęs už kampo, pamačiau ant sofos sėdinčią Anastasią. Jos veidas buvo paslėptas delnuose, o kūnas šiek tiek palinkęs į priekį.
Priėjęs prie merginos, atsitūpiau priešais ją ir suėmęs jos riešus, patraukiau delnus jai nuo veido.
- Kas nutiko? - paklausiau žvelgdamas į pabalusį Anastasios veidą.
- Nežinau. - tyliai ištarė mergina.
Atsistojęs, patempiau Anastasia už riešų ir ji lėtai atsistojo. Bet neilgam, nes akimirksniu sukniubo mano glėbyje.
- Ana? - pirmą kartą savyje pajaučiau įtin keistą jausmą.
Mergina neatsakė ir aš čiupęs merginą ant rankų išėjau iš parduotuvės. Vairuotojas akimirksniu atidarė galines limuzino dureles ir aš įlipau į jį su be sąmonės esančia Anastasia.
