Įstrigę kartu

23.

- Ana? Ką tu čia darai?- nustebusi paklausiau.

- Tavo mama mane įleido.- atsistodama nuo lovos atsakė.

Priėjusi arčiau ji perbraukė pirštų galiukais ant mano rankos esančius randus.

- Kas tau atsitiko?- susirūpinusi paklausė.

- Apie ką tu?- užsidėjau iš stalčiaus pasiimtą maikutę ir vaidinau, jog nieko nesuprantu, tačiau ir taip visi randai yra akivaizdūs ir tikrai neišeis jų nuslėpti.

- Nina, nesielk taip su manim. Mes geriausios draugės, todėl noriu viską apie tave žinoti.

"Tu daug nežinai ir nenoriu, jog sužinotum"- pagalvojau.

- Jeigu tau pasakysiu tu vistiek nepatikėtum, tad kam gaišinti tavo ir taip brangų laiką bandant išaiškinti smulkmeną, kuri yra visiškai nesvarbi.- žiūrėdama jai į akis tariau.- Geriau pasakyk kodėl čia atėjai?

- Tiesiog gan ilgai nesimatėm ir aš pasiilgau tavęs, norėjau susitikti.

- Oho Ana, aš nustebus, tu tai sakai pirmą kartą. Niekada nemeilikaudavai.- rimtu tonu pasakiau.

- Kodėl tu pastaruoju metu tokia suirzusi, argi neturėtum džiaugtis, kad tavęs pasiilgau ir atėjau aplankyti? Kas vyksta? Gal kažką padariau ne taip kad pyksti? Pasakyk man, kas tau yra?

- Tu tikrai nori sužinoti kas man yra? Kažkokia būtybė man neduoda ramybės, tu net neįsivaizduoji kaip norėčiau ją sunaikinti, bet žinai ką? Tai neįmanoma, nes tas sušiktas daiktas man niekaip neišlenda iš skaudančios galvos.- viską išrėžiau piktu tonu, tačiau sustingau vietoje, nes nenorėjau, jog ji tai žinotų, aš nesusivaldžiau...negalvojau ką sakau.

Ana išsigandusi žvelgė į mane.

- Ką tu šneki? Kokia dar būtybė? Paaiškink man.

Žinojau, kad nuo to nepabėgsiu ir ji neatstos nuo manęs, kol visko nepapasakosiu, todėl neturėjau kitos išeities kaip tik viską pasakyti, nes visiškai nenoriu jai meluoti, mūsų draugystė paremta melu, todėl turiu psakyti jai visą tiesą, bet bijau, kad ji to nesupras, galbūt netgi išsigąs.

- Aš negaliu tau to paaiškinti, nes pati negaliu suprasti kas man yra.- atsisėsdama ant lovos atsakiau.

- Tada pasakyk man apie kokia būtybę šnekėjai?

- Apie juodą siluetą, kurį matau vis dažniau, nesuprantu ar ten vyro ar moters siluetas ir ko jis nori iš manęs...

- Nina, tai rimta, reikia kažką daryti. Ar bandei nuvažiuoti pas dakta...

- Tai tu manai kad aš psichuoju?- pertraukiau ją.

- Ne ne, negalvok taip. Tiesiog reikia viską išbandyti, o aš bandau tik padėti.- šyptelėjo.- Ką jis daro kai tu matai?

- Ana, jis bando mane nužudyti...