29 skyrius

741 43 3
                                    

Sori, kad vėlai ir sori už lieva dalį. Tačiau ją įkėliau šios merginos gimtadienio progą Kamivienaragis. Jaučiu kaip nusivažiuoju, nes buvo per mažai minčių. Noriu taip pat pranešti, kad artėja pirmo sezono pabaiga. Jei bus skaitytoju manau atsiras ir antras sezonas. I hope so. Žodžiu tikrai atleiskit jei susimoviau, nes aš jaučiu, kad susimoviau... Soriuks už klaideles, vėliau pataisysiu.

Anna Clark:

Stovėjau prieš veidrodį ir stebėjau save. Tamsūs garbanoti į tvarkingą šukuoseną surišti plaukai. Raudona suknelė kuri siekė žemė ir aukštakulniai. Jaučiausi per daug puošni, tačiau kai mano šeimoje rengiama šventė privalai atrodyti puošniai, o juolabiau jei tai tavo gimtadienis.

- Jau susirinko svečiai.- tarė į kambarį įėjus Emily.

Aš linktelėjau ir gyliai įkvėpus, palikau savo kambarį. Nedrąsiai priėjau prie laiptų ir jais nusileidau. Kai tik atsidūriau apačioje pro lauko duris įžengė Zayn ir Joe. Mano veide atsirado šypsena.

- Su gimtadieniu.- tarė Joe ir įteikęs dėžute pakštelėjo man į lūpas.

- Ačiū.- padėkojau ir šyptelėjau.

- Čia nuo mūsų abieju.- pridėjo Joe.

- Kalbėk už save, aš vėliau jai įteiksiu dovaną.- tarė Zayn.

- Nejaugi?- Joe antakiai pakilo.

- Vaikinai baigkit.- piktai tarstelėjau.

Jie abu linktelėjo ir sekė man iš paskos.

- Žinot pirma karta matau jūs su smokingais.- tariau ir nužvelgiau juos abu.

- Na, o aš pirma karta matau tave tokia išsipusčiusia.- nusijuokė Zayn.

- Taip...- numykiau ir taip pat susijuokiau.

- Ilgai negalėsiu būti, mano draugas ligoninėje. Buvau prižadėjęs aplankyti.- kalbėjo Joe.

- Viskas gerai.- tariau ir prikandau lūpą.

Na po dvidešimties minučių likau sėdėti su Zayn. Jis sužiuro į mane ir stebėjo nuo ko pasijutau nejaukiai.

- Kas yra?- suklusau.

- Nieko, tiesiog šiandien atrodai gražiai.- tarė jis.

- Tu irgi.- tariau ir prikandau lūpą.

- Anna.- mano dėmesį nukreipė merginos.

- Taip?- su šypsena suklusau.

- Norime, kad pamatytum mūsų dovaną.-šyptelėjo Kenna.

- Gerai...- numykiau ir atsistojau.

Jos man užrišo akis ir nežinia kur vedėsi. Kai pagaliau pajutau vėją šiurpinanti mano odą, jos atrišo man raišti. Lėtai atsimerkusi pažvelgiau į priešais esantį vaizdą.

Prieš mane stovėjo Zayn su mažu šuniuku. Mano veidas nušvito šypsena. Iš Zayn rankų paėmus šuniuką visai suskydau. Apsižvalgiau ir išvydau, kad esu tik aš ir Zayn.

- Ar ir tu esi dalis mano dovanos?- suklusau ir prisimerkiau.

- Gal.- jis taip pat prisimerkė.

- Brangioji?- išgirdau mamos balsą.

- Tuoj.- tariau ir grįžau atgal į namą kartu su Zayn.

Paleidus šuniuką lakstyti po namą, greitai nutepenau link mamos.

- Mūsų su tėčiu dovana nėra tradiciška, tačiau ji svarbi tavo ateičiai.- tarė mama ir į rankas įdavė raktą.

- Mašina?- susijuokiau.

- Dėje ne.- tarė ji man ir tuo pačiu įdavė lapelį.

Išvyniojus lapelį jame buvo užrašytas adresas. Galiu prisiekti, kad mano lūpos suformavo didelę raidę "o".

- Jūs juokaujat?- suraukiau antakius.

- Ne mieloji. Sėk į mašiną ir abžiūrėk. Žinau, kad mažiausiai nori čia būti.- tarė ji.

Šyptelėjau ir ją apkabinau. Netrukus kartu su Zayn įsėdome į mano tėčio mašina ir pradėjome važiuoti link nurodyto adreso.

<...>

Atvažiavę į vietą išlipome iš mašinos. Pasirodo jog tai buvo ne būtas, o visas namas su ežeru.

- Tavo tėvai... nemanai, kad jie persistengė?- nusijuokė žiūrėdamas namą.

- Net neįsivaizduoju.- nusijuokiau ir sučiaupiau lūpas.

- Einam apžiūrėti?- sukluso Zayn, o aš linktelėjau.

Atrakinus duris isižiojau iš nuostabos. Apžiūrėjus kambarį sustojau ties savo nuosavu miegamuoju.

- Ką darai?- sukluso į kambarį atėjęs Zayn.

- Žiūriu.- tariau.

Jis suėmė mano ranką ir atsisuko mane į save. Mano kūnų perbėgo šiurpuliukai, kai jo ranka palietė mano nuogą petį.

Jo veidas priartėjo prie manojo, o aš neapgalvojus sujungiau mūsų lūpas. Šia būčiniai buvo kur kas aistrengesni už praeitus.

- Noriu tavęs.- sušnabždėjau.

Nežinau kas vyksta dabar, bet žinau, kad noriu jo. Nieko kito tik jo. Noriu būti jo, niekada nemaniau, kad visa tai įvyks. Tačiau aš esu pasiruošusi pasimylėti su juo.

- Ar tikrai?- jis sukluso abejingai.

- Taip, man nesvarbu kas bus rytoj ar kitą dieną, tiesiog noriu tavęs čia ir dabar.- tariau ir jis nieko nesakęs jis įsiurbė mano lūpas.

Glamonėdamas mane jis greitai nuvilko nuo manęs suknelę, kaip profesonalas.

Aš atsagsčiau jo marškinius ir nuvilkau juos nuo jo kūno. Jo rankos glamonėjo mano liemenį, o lūpos bučiavo mano kaklą. Tai buvo tikrai malonu, nežinau ar dėl to, kad pilve nesiliovė lakstė drugeliai ar dėl to, kad mano oda buvo jautri. Netrukus jis nusegė mano liemenėle ir nuraudau, kai jis sužiuro į mano krūtinę.

- Turi tikrai nuostabias krūtys.- jis prikando lūpą, o aš sukikenau.

Jis nuvilko nuo manęs mano kelnaites ir sužiuro į mane.

- Ar tikrai nori to?- sukluso jis.

- Taip, o tu?- suklusau.

- Noriu šito jau labai senai.- tarė jis ir nusivilko savo apatinius.

Jo rankose sušvito sidabrinis pakelis, kurį jis praplėše dantimis. Ir tada jį užsimovė.

Atisuguliau į lovą ir tikrai pasijutau klaikiai, kai nežinojau ką daryti.

- Praskiesk kojas.- paliepė jis.

Jam pasakius tai ir padariau tik nedrąsiai.

- Žinau, kad tai pirmas kartas tau, todėl supranti, kad tau skaudės.- tarė jis, o aš palinksėjau.

Vos tik jis atsidūrė prie manęs krūptelėjau, o pašokau kai jis tik įėjo į mane. Nors ir jis viską darė lėtai man skaudėjo vis vien.

- Nusiramink.- tarė jis ir pabučiavo mane į lūpas.

Jis suėmė mano ranką ir ją suspaudės vėl įėjo į mane. Tada mano pilvą pervėrė skausmas kurį buvo sunku apibudinti. Nesuregavus suleidau jam nagus į nugarą. Jaučiau truputį slugstantį skausmą, tačiau negalėjau vis dar jausti artėjančio malonumo...

Purvinas Žaidimas Donde viven las historias. Descúbrelo ahora