Įstrigę kartu

26

- Alio.- pamojavo ranka daktaras.- Ar jūs girdite mane?

- Taip, tik užplūdo prisiminimai...- atsakiau.

- Supratau.- tarė kažką užsirašinėdamas į užrašų knygutę.- tuoj turėtų ateiti jūsų tėvas.- šyptelėjo.

- Ką? Ne!- surikusi atsisėdau.- Aš nenoriu jo matyti.

- Bet ponas Altonas yra paskirtas kaip jūsų daktaras. Aš suprantu, kad ant jo pykstate, bet kad ir kaip norėčiau niekuom negaliu jums padėti.- žvelgdamas man į akis tarė.

-Ar jūs tikrai įsitikinęs, kad mane suprantat? Ar tikai žinot tą jausmą kai žmogus, kurį mylėjot labiausiai, jus įmeta kaip šiukšlę į skylę, kuri smirda padvėsusiom žiurkėm?- rėkiau. Jis nuleido galvą į savo užrašus.- Atsakyk man!

- Taip, aš jus suprantu ir labai norėčiau kuom nors padėti, tačiau negaliu.- nenuleisdamas akių nuo savo popierių ramiai tarė ir išėjo iš palatos.

Jis paliko duris atidarytas, išėjau į koridorių. Visur buvo tuščia, šlapia, nuo lubų lašėjo vandens lašai ant pečių. Pasinaudojau proga ir pradėjau bėgti, bandžiau surasti išėjimą, tačiau čia buvo labai painu. Daug sienų, durų. Mane apėmė panikos priepuolis. Nugara atsirėmiau į drėgną sieną ir nuslydau žemyn, rankomis susiėmiau už veido. Purvinais pirštais valiau skruostais tekančias ašaras. Netrukus išgirdau žingsnius, net nesivarginau bėgti ar slėptis, tiesa sakant norėjau, kad mane kasnors surastų, nes aš pasiklydau...

~Denas~

Sustabdžiau mašiną prie Ninos namų. Išlipau iš automobilio ir laukiau lauke, kol ji ateis.

Praėjo daugiau nei penkiolika laukimo minučių. Nuėjau prie jos namų durų, paspaudžiau skambutį. Šiek tiek palaukiau, tačiau niekas jų nesiruošė atidaryti. Išsitraukiau iš kišenės telefoną, surinkęs Ninos numerį paskambinau.

- Kur tu?-susirūpinęs paklausiau.

- Sveikas, Denai.- išgirdau pažįstamą vyrišką balsą. Tai buvo Aronas, Ninos tėvas.

- Kur Nina?- sutrikęs paklausiau.

- Nesijaudink, daugiau tu jos nebepamatysi.- piktai tarė ir padėjo ragelį.

Kaip suprast daugiau jos nebepamatysiu??? Aš ją tika susigrąžinau ir net nesiruošiu jos prarasti dar kartą!

Netrukus prasivėrė durys. Prieš save išvydau jauną, ir labai nusiminusį žmogų, nuo jo gan stipriai trenkė alkoholiu.

- Kur ji?!- piktai paklausiau.

- Ji čia nebegyvena...

To be continued...