Naktis, šaltas vėjas negailestingai draiko mano plaukus. Lėtai pakeliu akis į tamsų dangų jame nieko nematyti, tik keletas žibančių žvaigžių. Žvelgiu į jį ir jaučiu, kai suri ašara ritasi mano skruostu ir krenta žemyn. Mano galvoje sukasi daugybė mynčių, kurios vis labiau verčia mane pasiduoti, jos lyg tylus balsas kuris skatina mane žengti tolyn, tolyn į tamsą, kur nebus nei meilės, nei artymųjų, nebus nieko ką turėjau savo gyvenime.... liks tik vienatvė ir tuštuma, kuria jaučiu jau keleta mėnesių.....
YOU ARE READING
......
RomanceŽinote tą jausmą, kai laimė tampa lyg stebuklas, kuriam nelemta išsipildyti ir visos viltis ištirpsta, lyg cukrus arbatoje? būtent taip jaučiasi ir Estela ji jauna 17 metė mergina praradusi visas svajonses ir viltį kažkada būti laiminga. Ar netikėt...
