*Megė*
- Atsiskaitysite kortele ar grynais? - paklausė pardavėja
- Grynais,- atsakiau
Pasiimusi maišą prekių pajudėjau link mašinos. Ji buvo mamos, mašina buvo sena ir praradusi savo pirminę išvaizda, bet mamai ji patiko ji nenorėjo kitos. Man irgi ji patiko, tokias kaip ši vadinau mašina su savo istorija. Įdėjau pirkinių krepšį į mašiną ir pati sėdau už vairo. Kelias iki namų nebuvo trumpas, o vakarais dažniausiai pasirodydavo ir laukinių žvėrių ant kelio, todėl neskubėjau. Man patiko važinėti vakarais aplinkui miškas jis man padėdavo užsimiršti ne vieną kartą. Kad ir neskubėjau, tačiau vistiek nepastebėjau briedžio iššokusio iš miško, aš pradėjau stabdyti ir jei kiek vėliau būčiau suregavus nežinau kas būtų likę iš mašinos. Negalėdama atsigauti išlipau įkvėpti gryno oro. Staiga išgirdau, kad man skambina, tai buvo mama
- Mieloji ar tau viskas gerai? - susirūpinusiu balsu paklausė ji
- Taip tik kelia perbėgo briedis,- paaiškinau
- Kaip gerai, kad tau nieko neatsitiko,- girdėjau jos balse palengvėjimą
- Taip, aš tuoj būsiu namuose,- pradžiuoginau ją
- Gerai, mieloji, lauksiu,- baigė pokalbį
Mes su mama gyvenome vienos. Mano tėvas dingo man būnant dar mažytei. Kaip pasakojo mama, kai mane pagimdė tarp mamos ir jo prasidėjo pykčiai anksčiau jų irgi buvo, bet jie buvo ne tokie rimti, kai mamai atsibodo girdėti jo nuolatinius pavydo proveržius ir kaip ji nieko neveikia, ji jį paliko ir mes persikėlėme gyventi čia kur dabar gyvename. Man įvažiavus į kiemą mama išėjo manęs pasitikti.
- Mieloji jau galvojau, kad tau kažkas atsitiko,- apkabinus mane pasakė
- Aš spėjau sustabdyti,- pasakiau ir supratau, kad aš laimės kūdikis.
- Na? Eime valgyti?- jau laimingai paklausė
- Taip, aš išbadėjus,- linksmai atsakiau
Mama paruošė mano mėgstamiausia patiekalą, tai buvo kepta višta su bulvėmis
- Buvo labai skanu, kaip visada,- pagyriau - Eisiu aš jau miegoti, Labanakt
- Labanakt Mieloji,- priėjo ir pabučiavo į kaktą
Mano kambaris buvo niekuom neypatingas. Jame buvo lova spinta stalas veidrodis atskira vonia. Man daug nereikėjo, kad būčiau laiminga svarbiausias žmogus gyvenime, tai mama. Susiradusi savo pižamą nuėjau į vonią. Kai grįžau mama sedėjo mano kambaryje laukdama manęs.
- Mieloji pamiršau tau pasakyti, kad rytoj turėsiu daug darbo ir negalėsiu pasiimti tavęs iš mokyklos,- apgailestaudama pasakė ji
- Nieko tokio aš grįšiu su Nic,- pasakiau ir apkabinau mamą
Nic buvo mano draugė. Ją pažinojau nuo vaikystės, o dabar jau esam vienuoliktokės. Man jos draugija labai patinka, ji labai miela ir mėgsta labai daug kalbėti valandų valandas, todėl aš ją praminiau "Čiauškute".
- Gerai Labanakt, Mege,- atsisveikino ir išėjo
Kai atsikėliau mamos namuose jau nebuvo. Aš apsirengusi nusileidau išgerti puodelio kavos ir pavalgyti. Pamačius laikrodį aš šokau nuo kėdės, susirinkusi daiktus išėjau į mokyklą. Man mokykla patiko joje susipažinau su daug dabartinių draugų. Man įėjus į klasę su manimi pasisveikino Nic
- Labas, Meg,- pasakė
- Labas labas,- pasakiau ir ji mane apkabino
Pamokos mokykloje netrukdavo ilgai, aš mėgau mokytis. Po pamokų susitikome su Nic prie jos automobilio. Ji mane parvežė namo,
- Viso mieloji,- atsisveikino Nic
- Viso,- pabučiavau į žandą
Grįžusi namo mamos neradau. Aš jai skambinau, bet ji nepakėlė taip kartais budavo, kad ji užmiršta telefoną arba įsijungia begarsę. Taigi nusprendžiau pasidaryti valgyti, bet tik man atėjus į virtuvę pasigirdo durų skambutis. Atidarius pamačiau pareigūnus.
***
