Iš Marianos užrašų. Nauja pradžia

2 skyrius

Svetainėje mūsų jau laukė kiti klano nariai.

Svetainės sienos buvo išklijuotos auksiniais tapetais, o grindys ąžuolinio parketo. Dešinėje pusėje ant sienos kabėjo paveikslai, su įvairaus amžiaus žmonių nuotraukomis, o kairėje ant sienos puikavosi didelis, su paauksuotais rėmais, veidrodis. Svetainės durys, kaip ir parketas, buvo ąžuolinės ir labai storos. Stalas ir kėdės taip pat buvo iš ąžuolo, tik kelios kūdikių kėdutės buvo iš dirbtinio medžio. Stalas buvo nukrautas įvairiais valgiais. Grietininis tortas, šokoladinis pyragas, mėsos kukulaičiai, spagečiai Itališkame pomidorų padaže, vanilės pudingas, kokosų želė, moliūgų mišrainė, kiaulienos kotletai, o pačiame stalo viduryje puikavosi kaip jau girdėjau mėlynakis arkliakurmis. Jis buvo kalakuto dydžio tik kiek liesesnis.

Aleksas atitraukė man kėdę ir linktelėjo, kad prisėsčiau. Man iš kairės sėdėjo mažas berniukas, o dešinėje įdegęs gražuolis. Jis atsisuko į mane ir aš nusukau žvilgsnį.

-Tu labai raudona. – Sušnibždėjo berniukas. Aš nusišypsojau ir nulenkiau galvą žemyn,  primindama sau kaip stipriai nekenčiu mažų vaikų.

-Taigi, Klare. Manau nori sužinoti kaip ir kodėl čia patekai. Maloniai mėgaukis vakariene, o aš tau tai papasakosiu ir ne tik. – Ištarė raudonplaukė Elė ir pradėjo pasakot. – Mūsų pasaulis vadinasi Marianos planeta. Kadaise, vienas karalius užsimanė vaiko. Jo žmona – karalienė nesutiko, nes jai buvo vos šešiolika. Deja karalius taip norėjo įpėdinio, kad privertė karalienę susilaukti vaikelio. Jo nelaimei gimė mergaitė. Karalius ją nužudė ir karalienė pagimdė dar vieną vaiką – dar vieną mergaitę. Karalius ją vėl nužudė, o karalienė dešimt metų iš eilės gimdė vaikus, kurie gimdavo vis mergaitėmis. Kartą, kai karalienė gulėdama mirties patale laukėsi paskutinio vaikelio, į rūmus įsibrovė sukilę vergai ir nužudė karalių. Karalienė spėjo pasislėpti ir požemyje pagimdė paskutinę mergytę. Kūdikį pavadino Mariana ir užrašiusi ant vystyklo vardą su angliuku, paslėpė vienoje iš požemio kamerų, o pati numirė. Palikuonė tamsioje kameroje pragulėjo dvidešimt metų besimaitindama tamsa ir sugebėjo išgyventi. Ją surado vienas valstietis ir panoro išgelbėti, bet mergina nežinodama, kas yra gėris nužudė žmogų. Tada išėjo į pasaulį ir pradėjo žudyti žmones. Paskui jai pasidarė nuobodu ir Mariana sugalvojo sukurti savo pasaulį. Ji neturėjo nieko kito, kaip tik tamsą, todėl ja besinaudodama sukūrė savo planetą. Kartą Mariana pervertino savo galias ir ją pasiglemžė tamsa. Kaip pasakoja legenda, prieš jai nukrentant į amžiną bedugnę, merginai ištryško ašara ir nukritusi ant Marianos planetos numalšino blogį. Vis dėlto kiekviename Marianos planetos padare yra tamsos , kuri tik ir laukia kada galės išsiveržti. Na o, kad būtų saugiau, Marianos planeta yra suskirstyta į penkis sektorius. Kiekvieno sektoriaus skaitmuo, reiškia tamsos kiekį padare. Penktasis sektorius yra pavadintas Trolis, jis pats pavojingiausias. Jame gyvena tamsiausi mūsų planetos padarai. Kiekvienas sektorius yra suskirstytas į tris klanus, nes kiekvienas sektorius turi kelias rūšis vienodai pavojingų padarų. Be mūsų - keliautojų, Švyturyje gyvena fėjos bei elfai ir spartiečiai. Kiekvienam klane gyvena padarai, iki dvidešimties metų. Tai mūsų planetos amžiaus riba, nes būtent dvidešimties Marijana buvo pasiglemžta tamsos. Kiekvieno klano padarų gimtadieniai yra tą pačią dieną. Sektoriai kariauja tarpusavyje, o kai kurio nors amžiaus padaras miršta, Marianos gaivintojai keliauja į Žemę ir ieško pažymėtų žmonių, tai yra tinkamų planetų sistemoms, ir tiems žmonėms įkanda, taip paversdami juos padarais ir atgabena į Marianos planetą. Per savaitę žmonija pamiršta apie paverstą žmogų. Prieš dieną mirė mūsų klano narė – keturiolikmetė Oksana. Ją nužudė vampyrų luomo iš penktojo sektoriaus narys. Jis nesulaikė tamsos savyje. Tą pačią dieną Marianos gaivintojas portalu persikėlė į Žemę ir įkandęs tau, pavertė tave keliautoja. Taip tu užėmei Oksanos vietą. Sutapimas ar ne, bet pirmoji ir ypatingų galių turėjusi keturiolikmetė keliautoja taip pat buvo Klarė. Beje kiekvieno sektoriaus klanas gali turėti tik vieną mistinį padarą. Dabar, kad būtų aiškiau papasakosiu apie kiekvieną iš sektorių. Pirmajame sektoriuje – Koliziejuje gyvena sniego žmonės, nykštukai ir angelai. Jų simbolis yra pantonimas. Pantonimas, tai vištos dydžio rudas gyvūnėlis su iltimis ir baltomis akimis. Antrajame sektoriuje – Sostinėje gyvena kentaurai, velniai ir raganos. Jų simbolis yra vienaragis. Nemanau, kad verta aiškinti kas yra šis padaras. Trečiajame sektoriuje – Švyturyje gyvena fėjos su elfais, spartiečiai ir mes. Mūsų simbolis yra merlikas. Tu jį taip pat žinai. Ketvirtame sektoriuje - Šventovėje gyvena sirenos, olimpo dievai ir medžiažmogiai. Jų simbolis yra roksis. Roksiai, tai mėlynkailiai, raudonakiai mistiniai padarai su stiklinėmis arklio kojomis. Na ir penktajame sektoriuje – Trolyje gyvena vampyrai, vilkolakiai ir hibridai, tai yra vampyrų bei vilkolakių mišinys. Šie padarai patys pavojingiausi, nes jų tamsa ištrūksta dažniausiai ir jie negali to sulaikyti. Kai užeina kraujo noras, jie iščiulpia auką iki paskutinio lašo ir tik tada tamsa atslūgsta. Oksana tapo vampyro auka. Trolio luomų simbolis yra scilė. Scilė – tai jūrų pabaisa su šešiomis šuns galvomis, dvylika kojų ir trimis eilėmis dantų, tačiau čia ji prisitaikiusi gyventi sausumoje. Paskutinis dalykas kurį tau noriu papasakoti, tai mūsų klanas. Tik matau suvalgei savo arkliakurmį. Graysonai, įdėk Klarei dar gabalėlį. – Paprašė Elė gražuolio prie manęs. Aš išraudusi nusukau veidą ir tariau:

-Nereikia. Aš pati pasieksiu.

-Gray, nagi. Juk nebūsi toks visą gyvenimą. Piktas ant viso pasaulio. – Liūdnai ištarė mergina ir linktelėjo prie manęs sėdinčiam berniukui, kuris įdėjo man dar vieną gabalėlį arkliakurmo. Tada Elė niūriai šnipštelėjo man. Graysonas labiausiai paveiktas tamsos. Jau nėra vilčių, kad ta tamsa nuslūgs. Geriau prie jo nelysk, nes jame esantis blogis kasdien vis kyla į paviršių. Bijau, kad vieną dieną teks jį užbaigt.

-Taip negalima! Jis nekaltas. – Per garsiai surikau ir visi sėdintys prie stalo sužiuro į mane. – Amm... Vampyras nekaltas, kad nesuvaldė savo tamsos ir nužudė Oksaną. – Ištariau ir kiti nusisuko. Tik Graysonas. Jis žiūrėjo į mane savo tobulu žvilgsniu, kol Elė vėl prakalbo:

-Taigi, Klare, valgyk, o aš tau papasakosiu išsamiau apie mūsų klaną. Čia, kaip visuose kituose luomuose gyvena dvidešimt žmonių. Kiekvienas žmogus yra skirtingo amžiaus iki dvidešimties metų. Kai luomo nariui sueina dvidešimt vieneri, jis keliauja į Tiperio planetą. Žinau tik tiek. Daugiau mums nepasakoja apie šią planetą. Taigi dabar susipažink su savo klano nariais. Vienerių Alvinas; Dvejų Simona; Trejų Tajus; Ketverių Siuzana; Penkerių Joris; Šešerių Motiejus; Septynerių Karen; Aštuonerių Tomas; Devynerių Neitas; Dešimties Olivija; Vienuolikos Stefani; Dvylikos Deimonas; Trylikos Luka; Keturiolikos tu; Penkiolikos Justė; Šešiolikos Graysonas; Septyniolikos Ethanas; Aštuoniolikos Tobijas; Devyniolikos Aleksas ir Dvidešimties aš. Dabar, kai jau viską žinai ir suvalgei paskutinį arkliakurmio gabalėlį gali eiti į savo kambarį. Labanakt visiems. Aleksai, nuvesk Jorį, Motiejų ir Karen į jų kambarį. Aš užmigdysiu Alviną, Simoną, Tajų ir Siuzaną. – Baigė Elė ir visi kiti pradėjo skirstytis.