Tai diena kurios laukiau labiausiai, dabar viskas pasikeis, naujas miestas, mokykla, draugai, naujas gyvenimas.
"Viskas" tariau užsegus didžiausia lagamino skyrių ir išsitiesus visu ūgiu atsisukau į mamą kuri stovėjo atsirėmus į tetį ir tarp pirštų suko gelėto šilkinio chalato dirželį.
"Viskas" tarė ji ir apkabinus mane vėl prisiglaudė prie tėčio.
"Būk mandagi su teta, neišvargink jos, nelipk ant galvos, ir nesudaryk per daug nemalonumų" šyptelėjo tėtis ir pakėles lagaminą nesė mašinos link.
"Važiuojam" užtrenkdamas mašinos bagažinę tarė Jake ir sėdosi į vairuotojo vietą.
Atsisveikinus su tėvais įsedau į automobilį ir užsikėlus kojas ant sedynės barbenau pirštais muzikos ritmu į juodus bmw mašinos markės apmušalus, mašina kaip visad buvo švari o kvapiklis kabantis ant veidrodėlio skleidė aštrų aromatą.
"Na ką Bostono mergaite" šyptelėjo Jake atsisukdamas trumpam į mane kol stovėjom prie šviesaforo skirenčio oro uosta nuo parduotuvių komplekso, dėptelėjas piktai į sukeltas ant sedynes mano kojas jis perjungė begį ir pasuko oro uosto link.
Išlipę iš mašinos ir paėme mano lagaminą ejome pagrindinių durų link.
"Tikiuosi nepražūsi" apkabino mane brolis priversdamas pasistiebti.
"Pasiilgsiu tavęs, per duok Alis nuo manęs linkėjimų pasakyk ,kad myliu ją" tariau suspausdama jo džynsinio švarko apykakle. Jaučiau kaip ašaros kaupias, bet kitą vertus manęs čia nieks nepasiges neskaitant tevų ir brolio su Alis, o Bostonas tai nauja pradžia viskam.
"Taip žinoma, na o dabar eik nes ten tavęs laukia kažkas gėro" brolis paleido mane iš savo glėbio leisdamas dar pabuciuodamas į žandą.
Taip tu teisus tai bus nauja pradžia.
O visa kas liks čia bus tik atsiminimai.
