Įstrigę kartu

28.

- Nekęsdavau kai neleisdavai ilgiau pabūti su draugėmis, visada laikydavai mane ant trumpo pavadėlio, man reikėjo tiesiog daugiau laisvės, todėl per tave susirgau. Norėjau geriau pažinti pasaulį, o tu neleisdavai, užrakindavai kambaryje, ir turėdavau ten tūnoti iki ryto, kol reikės eiti į mokyklą. Ar gi ne taip būdavo? Mama, prisipažink, kodėl tu tyli? O gal turėčiau sakyti Jūs, nes ankšciau labai pykdavai kai tave pavadindavau nepagarbiai.

- Užsičiaupk, tu nedėkingoji!- išgirdau piktą mamos balsą.

- Užčiaupk.- garsiai nusijuokiau žiūrėdama į kamerą.- Huh.. vieną kartą ruošiausi pabėgti iš namų, nes negalėjau pakęsti tokio gyvenimo su tavim, tavo maistas turbūt pats šlykščiausias, tau tikrai reikėtų išmokti gaminti. Nesuprantu kodėl tau tėtis nieko nesakydavo, nors aš puikiai matydavau kaip jis nenorėdamas valgo ir sako: brangioji, tai nuostabu. O tavo stilius...aš apie jį geriau nekalbėsiu, būdavo gėda su tavim išeiti į viešumą.- toliau kalbėjau, tačiau ji tik tylėjo.- Mamyte, žinau kad klausaisi.

- Mieloji, palauk, neik. Tu esi reikalinga jos gydymui. Nina tik nori mus suerzinti.- tarė tėtis per mikrofoną, esu tikra, kad jis pamiršo jį išjungti ir nenorėjo, jog tai išgirsčiau.

- Už tokį nepagarbumą motinai, laikykit ją šitoj skylėj kuo ilgiau.- toliau išgirdau tik durų trenksmą, tai reiškia kad man pavyko ją suerzinti. Tyliai nusijuokiau.

~ Denas ~

Sustojau klinikos aikštelėje. Išlipęs iš mašinos užtrenkiau duris ir nuėjau į pastato vidų. Prie durų mane pasitiko seselė.

- Labadiena, ar galėčiau jums kuo nors padėti?- pasiteiravo.

- Taip, aš ieškau Ninos Alton.

- Tuoj palaukite.

Ji nuėjo iki stalo. Kažką suvedusi kompiuteryje susiraukė.

- Atleiskite, bet jos negalima lankyti.

- Kaip suprast?

- Ji vienutėje.

- Už ką?- suirzęs paklausiau.

- Ohoho kokie žmonės.- išgirdau balsą už nugaros. Kaip ir galvojau, tai buvo jos tėvas.

Grėsmingai priėjęs paėmiau jį už apykaklės.

- Kur ji? Ką tu jai padarei?- rėkiau.

- Elgiesi labai neapgalvotai.- nusijuokė.

Netrukus prie manęs atsirado keli baltai apsirengę darbuotojai ir suėmė mano rankas.

- Ką jūs darot?- paklausiau.

Iš kišenės jis išsitraukė kažkokį popieriaus lapą.

- Žinai kas čia? Tai tavo tėvo sutikimas, todėl būsi ir vėl čia uždarytas.- piktdžiugiškai tarė.- jau buvo viskas suorganizuota, kad reikės tave ištemti per prievartą iš namų, bet tu mums viską palengvinai, pats čia atėjai.- nusijuokė.

Pradėjau musitytis, ir pravardžiuoti jį.

- Vietoj tavęs gerai pagalvočiau ką darau, nes gali baigtis kaip ir Ninai...

To be continued...