Hoppla! Dieses Bild entspricht nicht unseren inhaltlichen Richtlinien. Um mit dem Veröffentlichen fortfahren zu können, entferne es bitte oder lade ein anderes Bild hoch.
Anastasia pov*
Rytas buvo niūrus.
Lietaus lašai tyliai barbeno į langą, o dangus niaukėsi kas sekundę. Stovėjau prie lango ir stebėjau, kas dedasi lauke.
Vėjas taršė medžių lapus, o viršūnės linko nuo stipresnių jo gūsių. Vos keletas automobilių nedideliu greičiu važinėjo slidžiomis gatvėmis, o lietus tuo tarpu plovė viską aplinkui.
Buvo ankstyvas rytas, bet audra šėlte šėlo. Per žinias pranešė, kad visi skrydžiai yra atšaukti ir niekas negalės patekti į Maltą ar išvykti iš jos. Ši audra gali tęsti gana ilgai, tad žmonės bus priversti pasilikti oro uoste kol jo nurims. Audra gali sukelti pakankamai sunkumų, bet tikiuosi, kad nieko rimto nenutiks.
Šios dienos buvo tarsi sapnas, iš kurio vis dar negaliu pabusti. Mr.Styles tapo visiškai kitoks nei esu įpratusi matyti. Atrodo, kad jis visą šį laikė dėvėjo kietą it plieniniai šarvai kaukę, bet ji nukrito. Nuo to įvykio vestuvinių suknelių parduotuvėje viskas pakrypo į gerą.
Mr.Styles elgiasi su manimi tarsi su porcelianine lėle, kuri atrodo suduš vos ją paliesi. Niekada nejaučiau to keisto jausmo krūtinėje, kuris kankina mane pastaruoju metu.
Šis vyras yra tarsi dvi atskiros monetos pusės. Vieną akimirką jis žiaurus ir negailestingas, o kitą - švelnus bei rūpestingas.
Esu sutrikusi, kankina nežinia. Nuo to karto ligoninėje, Mr.Styles daugiau nei pirštu neprisilietė prie manęs. Kiekvieną rytą, ateina moteris vis su kitokia gėlių puokšte. Raudonos rožės, geltoni narcizai, ramunės - šių gėlių kvapai tvyro mano miegamąjame ir tai sukelia ramybės jausmą.
Bet ar visa tai ilgai tęsis?
Mr.Styles pov*
- Ar ilgai ketinate likti Maltoje, sere? - kitapus telefono ragelio paklausė vyras.
- Dar keletą dienų, Morganai. - žvelgdamas į priešais save padėtus popierius, suraukiau antakius. - Ar pavyko išsiaiškinti kas buvo tas asmuo, norėjęs Anastasios mirties?
- Kaip tik šiuo metu mes peržvelgiame kamerų įrašus. Tai gali gana ilgai užtrukti, sere. - susierzinimas girdėjosi mano apsaugos vado balse. - Bet aš vis dėl to nesuprantu - kam reikėjo žudyti panele Hill? Juk jūs vis dėl to dar nesate vedę ir...
- Visi žino, kad ji mano sužadėtinė, tad per Anastasia nori pakenkti man. Juk žinai, kad turiu daugybė priešų tik ir trokštančių mano mirties, Morganai. - pakilęs nuo minkštos odinės kėdės, priėjau prie lango. - Jie nori prisikasti iki manęs jau gana seniai, bet jiems nepavykdavo. Bet dabar mano gyvenime atsirado Anastasia. Ji buvo tiems šunsnukiams lengvas taikinys, bet viskas pasikeis. Anastasia netrukus taps mano teisėta žmona ir tada niekas nedrįs prie jos prisiartinti.
- Kokie bus jūsų nurodymai, Mr.Styles?
- Sustiprinkit apsauga. Tegul jie akylai stebi aplinką, o ypač Anastasia. - lietus tyliai barbeno į darbo kabineto langą. - Nenuleidžia nuo jos akių. Visur vyks kartu su ja, bet išliks nepastebėti. Nenoriu, kad ji jaustusi suvaržytai. Ir be to - jeigu apsauginiai bus nepastebimi, galbūt tie šunsnukiai kurie kėsinosi į mano sužadėtinę, išlys į dienos šviesą.
- Žinoma, sere. Bus padaryta. - atsakė Morganas. - Dar kas nors?
- Šiuo metu viskas. - ištariau ir nutraukiau pokalbį.
Įsidėjęs mobilujį į kelnių kišenę, pažvelgiau pro langą ir įsistebeilijau pro jį. Lauke siautė audra, lietus plovė gatves, medžių viršūnės linko nuo stiprių vėjo šuorų. Lapai kartu su vėju kilo aukštyn, kol visai dingdavo iš akių.
Audra gali pridaryti pakankamai žalos.
Atsidusęs, ranka persibraukiau sau per plaukus ir nusisukau nuo lango. Turėjau svarbesnių reikalų, nei stebėti už lango siaučiant audrą.
Išėjęs iš darbo kabineto, antro aukšto koridoriumi patraukiau link Anastasios kambario. Buvo rytas, bet buvau tikras, kad mergina nemiega.
Priėjęs raudonmedžio duris, kelias akimirkas pasvarsčiau, bet nusprendžiau pasibelsti. Palenkęs durų rankeną, įžengiau į kambarį ir uždariau už savęs duris.
Anastasia stovėjo prie lango ir stebėjo lietaus lašus barbenant į stiklą. Jos rudi plaukai buvo palaidi ir krito jai ant pečių. Vilkėjo geltoną suknelę su petnešėlėmis ir buvo susimąsčiusi.
Bet vos man įėjus ir už savęs uždarius duris, mergina atsisuko. Akimirksniu jos veide atsispindėjo gryniausia nuostaba. Jos sutrikusios akys žvelgė į mane, bandydamos suprasti ką aš čia veikiu.
- Labas rytas, Anastasia. - žengiau kelis žingsnius jos link. - Kaip šiandien jautiesi?
- Labas rytas. - tyliu balsu atsakė Anastasia. - Man viskas gerai, ačiū. Turėčiau padėkoti jums už gėles kurias siuntėte čia.
- Tai yra mažiausiai, ką galiu dėl tavęs padaryti. - Anastasios veidas tapo dar labiau sutrikęs nei prieš tai, bet aš priėjau arčiau ir sustojau per keletą žingsnių nuo jos. - Turiu tau kai ką. Vertėjo jį įteikti jau gana seniai.
Iš vidinės švarko kišenės ištraukiau nedidelę, mėlyną aksomo dėžutė ir ištiesiau merginai. Ji kelias akimirkas spoksojo į mane, kol galiausiai neužtikrintai paėmė.
Vos Anastasiai atidarius dėžutę, jos putlias lūpas paliko tylus aiktelėjimas. Mano veide atsirado šypsenėlė.
- Mr.Styles aš... - mergina sutrikusi ištarė. - Aš negaliu jo paimti.
- Harry.
- Ką?
- Jeigu jau ketiname tuoktis, turi vadinti mane vardu.
- Aš... - Anastasia sumikčiojo. - Bet juk tai per brangus žiedas!
- Esi būsimoji mano žmona, tad tu gausi viską kas geriausia. Šis penkių karatų žiedas dar tik pradžia. Pradėk pratintis, Anastasia.
- Bet aš...
- Duok, užmausiu. - nelaukdamas merginos atsakymo, paėmiau iš jos rankų dėžutę su sužadėtuvių žiedu ir užmoviau jį ant kairės rankos bevardžio piršto. - Negaliu sulaukti, kada nusivesiu tave prie altoriaus.
