Summer job •h.s;n.h• ✔

Twenty Two.

Į virtuvę mane atsekė Melanie.

-Klausyk, mes turime planą..,-apglėbė mane per pečius.-Kaip jus sutaikyti ir priversti Niall išklausyti.

-Nemanau ar kas suveiks,-atsidusau ir nustojau verkti, nes tikriausiai per pastarąsias dienas išverkiau visus savo kūno skysčius.

-Eime,-ji paėmė mane už rankos ir nusivedė pas vaikinus. 

Visi jie atrodė labai susirūpinę. Tvyrojo įtampa.

-Buvo bloga idėja..-pradėjau.

-Baik,-nutildė mane Louis.-Nekaltink savęs. Juk jūs, su Harry nieko blogo nepadarėt.

-Kaip Harry?,-paklausiau šaltai, prisiminus, kad ir jis egzistuoja šiame pasaulyje.

-Mes kalbėjome su juo,-prašneko Melanie.

-Jis papasakojo, kad nieko rimto nebuvo, jūs tiesiog leidote laiką kartu ir jis tik norėjo įrodyti, kad jis ne gyvulys kaip tu manei, jis nenorėjo taip visko sugadinti. Ir jis dingo. Namuose jo nėra, turiu nuojautą, kad jis išvyko,-tęsė Liam.

-Jis atrodė labai sužlugdytas,-Zayn pridėjo.

-O kaip Ni?,-tyliai paklausiau ir apsikabinau pagalvę.

-Visiškai nematėme jo nuo tos dienos. Jis neatsiliepia, neina į darbą. Irgi lyg prasmegęs,-tarė Louis.-Bet namuose jis būna, pravažiuodamas vakar mačiau šviesas jo languose.

-Tai koks planas? Nes manau, kad aš žlugusi,-atsidusau.

-Viskas bus gerai,-švelniai pasakė Louis ir mane apkabino.

-Žodžiu, jis vis tiek kažkada grįžta namo. Žinau kur jis slepia savo atsarginį raktą nuo namų. Šiandien tu pasipuoši, atrodysi nuostabiai. Melanie paslėps visus tavo juodus ratilus po akimis. Mes paruošime vakarienę. Jis grįš ir ras tave, kai tuo tarpu mes užrakinsime visas namų duris ir jis negalės pabėgti. Ir jūs pasikalbėsite ir susitaikysite,-dėstė Liam.

-Nemanau...,-mane nutraukė Zayn.

-Po velnių, bent pabandyk! Pažįstame Niall jau ilgą laiką, jis tikrai supratingas ir nėra toks neatlaidus. Juk viskas buvo ne taip kaip jis matė!-aiškino jis.

-Gerai,-iškvėpusi pasakiau.-Pabandysiu,-stengiausi išspausti šypseną, bet man nepavyko, tai pastebėjo Louis.

-Žinot ką?-entuziastingai sušuko.

-Grupinis apsikabinimas,-suklykė ir visi užgriuvo ant manęs.

-Naa- taaaip-žudykite--mane taiiip,-gaudydoma orą inkščiau.-Bent nebus taaaip---suuu-nku ištverti šitą chaosąą.

.

Jau vakaras.

Skambino mama. Apsimečiau, kad viskas gerai. Ji grįš tik rugsėjo mėnesio viduryje, o man jau bus prasidėjusios studijos. Vėl jos nepamatysiu. Velniškai jos pasiilgau. Bet apie tai ji negali nieko sužinoti, nenoriu jos apkrauti.

Melanie sugarbanojo mano plaukus, padažė taip, kad atrodžiau vėl gražiai. Ji išknisusi mano spintą surado nuostabią suknelę, apie kurią buvau pamiršusi. Atrodžiau gražiai. Visi vaikinai mane pagyrė.

Važiuodama link Niall jaudinausi ir galvojau tekstą galvoje. Stengiausi nepravirkti. Turiu pasirodyti stipri.

Kai jau buvau prie Niall namų durų, vos įžengus užuodžiau jo kvepalus ir mane apėmė toks geras jausmas, širdis vėl pradėjo blaškytis krūtinėje.

Vaikinai jau buvo sutvarkę ir paruošę stalą, teko tik laukti. Jie laukė už krūmų pasiskirstę prie visų įmanomų įėjimų.

Sėdėjau kambaryje ir laukiau. Atrodo tai truks visą amžinybę. Pagaliau pasigirdo Niall balsas. Man pasirodė, kad jis ne vienas. Išsigandau.

Kai durys prasivėrė į namus įvirto Niall su...

..su ta mergše iš gatvės.

Niall pamatęs mane sutriko, o jo naujoji draugė persmelkė mane žvilgsniu.

-Ką čia po velnių darai?-gan piktai išpyškino.-Kaip čia patekai?

-Atėjau atsiprašyti, bet tu kaip matau, judi toliau,-dirbtinai šyptelėjau. 

Niall buvo išgėręs.

Pro pravertas duris mačiau už galvos susiėmusį Liam su Louis.

-Tai ta šliundra ir bus čia, katuk?-sušnypštė ta mergšė.

-Katuk? Tu kalę,-suspaudžiau kumščius, ašaros pradėjo riedėti mano skruostais.

-Žadi pasilikti? Nes aš noriu pasismaginti su šia gražuole,-nusišypsojo Niall jai. Jis buvo pasikeitęs. Toks šaltas. Nebe mano Ni.

-Gali mane išklausyti prašau..,-suinkščiau.

Niall kelias sekundes žiūrėjo į mane, o po to prabilo:

-Margarit, eik į viršų,-rimtai pasakė, o ta gyvatė pabučiavusi jam į žandą nuslinko į viršų.

Nebesusilaikiau:

-Po velnių kaip tu galėjai, Niall!-pakėliau balsą, jis buvo toks šaižus, kad kaip mat užsičiaupiau.

-Kaip tu drįsti!-jau pats rėkė.-Aš tavęs stengiausi nepamilti, nes tu kaip mažvaikė iškėlei man tą taisyklę. Žinai kaip tai sunku? Tikriausiai ne, nes tau pačiai tai nemotais. Tau tai vasaros žaidimas? Kai sakai man vieną, bet darai kitą. Ką reiškia visa tai su Harry? Aš turėjau įtarimų, kad turi kitą, bet negalvojau, kad tu...Su sušiktu Harry. Juk taip jo nekentei. Man melavai. Visos gėlės ir kiti išsisukinėjimai, kai būdavai su juo. Taip ir žinojau, kad man nereikėjo tiek stengtis, kad bent turėčiau tave kaip draugę. Nesupranti, kaip skaudini mane ir nesupranti ką reiškia vertinti kitą,-jis susiėmė už galvos.

-Taip, pripažįstu, jog esu kalta. Mes su Harry sudarėme sandorį, tą vakarą užeigoje. Jam aš patikau tiek, kiek patikau tau. Nusprendžiau jį pažinti, nes buvau įniršusi ant tavęs. Taip, meluodavau tau, eidavom susitikti, net vaikinai to nežinojo. Bet nieko tarp mūsų nebuvo. Nes nebuvo ryšio su juo. Tokio ryšio kaip su tavimi. Nebuvo jokių bučinių, nieko kito. Jis stengdavosi, bet mano širdyje esi tik tu. Tik su tavimi noriu kepti blynus ir mėtytis popcornais vidury nakties. Noriu išsigąsti žiūrėdama siaubo filmą ir prisiglausti prie tavęs. Noriu turėti tave šalia. Noriu žaisti su tavo plaukais ir užuosti tavo kvepalus. Nenoriu visko taip palikti. Tą vakarą parke Harry paėmė man už rankos, tiesiog kalbėjomės. Norėjau jam pasakyti, kad buvo malonu su juo bendrauti, bet aš jo niekada nepamilsiu taip kaip myliu tave, Niall.. Nežinau ar patikėsi manimi ar ne,-jis įdėmiai žiūrėjo į mane ir mačiau jo atsileidusias akis.-Bet tau tikriausiai tai sušiktai nerūpi, kad jau turi susiradęs kažkokią kekšę, kuriai rūpi tik įsitempti tave į lovą!-surikau ir nusisukau, mane apėmė pyktis, kad tiek stengiausi, o jis trinasi su kita.

-Nevadink jos taip!-suriko.-Ji man atstojo tave, kai labiausiai reikėjo,-nutraukiau jį.

-Dar papasakok kaip ją darei!!! Veltui aš stengiausi su tokiu liurbiu,-žodžiai sprūdo savaime, gailėjausi to ką pasakiau.

-Tai tu čia mane išdavei su mano sušiktu draugu!-nenusileido jis.

-Mes net nebuvome kartu!-jau puoliau į isteriją.

-Baik atsikalbinėti! Aš nekaltas, kad tu..-minutei nutilo.- Kalė!!! Kalė, kuri pati nevertino mano pastangų. Nekenčiu tokių melagių kaip tu,-jis jau sukosi eiti.

-Na, bent nekenti manęs, tai vis kažkoks jausmas man,-dirbtinai šyptelėjau, nors ašaros krito mano pajuodusiais skruostais nuo tušo.-Tuo tarpu, kai aš tave myliu, tu manęs nekenti,-pagriebiau nuo stalo esantį peilį ir priglaudžiau sau prie kaklo.

Niall sujudo ir artėjo prie manęs. Jis atrodė išsigandęs.

-Ką tu po velnių darai?-suriko.

 Netrukus į kambarį įsiveržė ir vaikinai su Melanie, išgirdę Niall riksmą. Visi stovėjo kai įbesti.

-Nedaryk to..-šnabždėjo Niall.-Aš...

-Be tavęs nematau sušiktos prasmės gyventi. Dar sunkiau yra žinoti, kai mylimas žmogus tavęs nekenčia ir tu esi pats kaltas dėl to,-nieko nelauksi peilio ašmenimis perbraukiau sau per kaklą.

Paskutinis vaizdas,  kurį mačiau, tai bėgantis Niall, prie mano nusilpusio, krentančio kūno...

Haah žiauri dalies pabaiga:D Nesijaudinkit, ji nemirs. Gal..