Galimybė Laukti

Trisdešimt antra dalis

  Vos atsikėlusi Frėja tyliai pasišalino į kiemą, nes ją užkniso visi girti žmonės. Pasukusi į dešinę ji nuėjo į šalimais buvusį parką ir atsisėdo ant suolo pasklausyt muzikos. Kur buvus, kur nebuvus kaip kokioj pasakoj iš už medžio išniro Amelija.

-Jėzaumaryte, -nusikeikė.

-Kas tau dabar? -paklausė Frėja.

-Vos pabėgau nuo Fausto. Užkniso jis mane, o dabar dar girtas.

-Tai jau baigės meilė?

-Nežinau, mane kartais taip užknisa viskas, ką jis daro, -apsiverkė Amelija, -Aš nebežinau ką daryt su tuo.

-Išgerk, -nusišaipė Frėja, -O tada pasakyk jam viską kaip yra.

-Super!- nušvito iš po nutekėjusio tušo Amelijos veidas.

Ir nubėgo ji gert, o Frėja trinktelėjo delnu sau per veidą.Tuo tarpu vos atsibudę žmonės kambary gėrė dar ir žaidė butelį. Aišku, tik Tito su Denise čia nebuvo. O kad negirdėtų nepageidaujamų garsų, jie garsiai leido muziką.

-Nu, tavo eilė! -sušuko Zoe Teo.

Teo išgėrė daug daug kažkokio birzgalo ir pasuko butelį, gulintį ant grindų.Ir atsisuko buteliukas į Faustą. O visi pradėjo ūžt.

-Nu, ateik, princece, pasibučiuojam, -pasakė girtas Teo ir atsistojo.

Paėjo porą žingsnių Teo, bet per girtas buvo, susverdėjo ir nugriuvo, ir tiesiai ant Fausto užkrito. Visa publika nuščiuvusi laukė spektaklio pabaigos. Kol Faustas muistėsi, Teo sugavo jo veidą ir prispaudė savo lūpas prie Fausto lūpų. O tada atsilapojo kambario durys ir įėjusi Amelija pradėjo rėkt.